„Tiesą sakant, mes nesusiduriame su jokiomis specialiomis problemomis santykiuose su Latvija, todėl, mano akimis žiūrint, vidinių sienų kūrimas Šengeno erdvėje būtų pralaimėjimas, tai būtų savotiška kapituliacija prieš šį reiškinį“, – žurnalistams Vilniuje po susitikimo su Latvijos prezidentu trečiadienį sakė G. Nausėda.
Jo teigimu, „apsistatymas“ vidinėmis sienomis rodytų nesėkmingą išorinės sienos apsaugą.
„Todėl privalome saugoti išorinę sieną taip, kad motyvacijos arba pagrindo kurti vidines sienas būtų kiek galima mažiau. Vidinių sienų kūrimas yra tam tikra desperatyvi išraiška ir todėl turime padaryti viską, kad šito ateityje galėtume išvengti“, – kalbėjo prezidentas.
Pasak Latvijos vadovo Edgaro Rinkevičiaus, kol kas nediskutuojama apie kontrolės atkūrimą pasienyje.
„Tai būtų katastrofa. Tai reikštų, kad beveik visus savo pajėgumus turėtume skirti išorinės sienos apsaugai“, – bendroje prezidentų spaudos konferencijoje kalbėjo E. Rinkevičius.
Kaip rašė BNS, Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, pastaruoju metu Latvija patiria didelį neteisėtos migracijos iš Baltarusijos spaudimą.
Į Latviją šiemet brovėsi, buvo sulaikyti ir grąžinti į Baltarusiją arba Latvijos pasieniečių atgrasyti dar Baltarusijos pusėje 7 tūkst. 855 migrantai. Tai beveik devynis kartus daugiau nei buvo bandymų iš Baltarusijos patekti į Lietuvą.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, lyginant šių ir praėjusių metų sausį–birželį, antrinės migracijos iš Latvijos srautas išaugo keturiskart – nuo kiek daugiau nei 300 iki daugiau nei 1,2 tūkst. užsieniečių, sulaikytų Lietuvoje.
Apie galimą pasienio kontrolės atkūrimą interviu BNS buvo užsiminęs vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.
Pasak E. Rinkevičiaus, abiejų šalių vidaus reikalų ministrai trečiadienį aptarė šį klausimą ir dėmesys turėtų būti skiriamas esamoms kontrolės priemonėms, įskaitant sklandesnį migrantų grąžinimą.
„Pagrindinis dėmesys šiuo metu turėtų būti skirtas užtikrinti, kad sėkmingiau veiktų esamos kontrolės ir apsaugos priemonės pasienyje, siekiant sumažinti tą (migracijos – BNS) spaudimą, turiu galvoje ir readmisijos klausimą“, – sakė E. Rinkevičius.
„Ir toliau skirsime didžiausią prioritetą šiems klausimams. Ateityje ši problema, tikėkimės, nebebus aktuali“, – pažymėjo Latvijos prezidentas.
BNS šią savaitę skelbė, kad Lietuvai tęsiant pagalbos misiją Latvijai, į šią šalį išvyks devyni pasieniečiai, tarp jų – du kinologai su tarnybiniais šunimis. Grupė pakeis nuo liepos 1-osios Latvijoje dirbančius VSAT pareigūnus.
„Šitas bendradarbiavimas yra tikrai labai geras ir jisai gali būti dar intensyvesnis, tai priklausys nuo pačios Latvijos deklaruojamo poreikio“, – sakė G. Nausėda.
Savo ruožtu Latvijos prezidentas pabrėžė Rygą esant pasiruošusią padėti Lietuvai, jeigu kiltų grėsmė prie šios pasienio, kalbėjo apie kitas praktines iniciatyvas sienų saugumo stiprinimui, jų nedetalizuodamas.
Migrantų antplūdis į rytines ES nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus. Iš viso nuo migracijos krizės pradžios Lietuvos pasieniečiai į šalį neleido neteisėtai patekti daugiau kaip 25,5 tūkst. užsieniečių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
