Nausėda abejoja, kad kitą savaitę pavyks susitarti dėl ES biudžeto

Prezidentas Gitanas Nausėda abejoja, kad kitą savaitę vyksiančiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime pavyks rasti sprendimus dėl naujojo bendrijos daugiamečio biudžeto.

„Aš manau, kad dabartiniame etape etape reiktų būti labai dideliu optimistu, kad tikėtumeisi, jog mes rasime visus atsakymus į klausimus artimiausiame posėdyje“, – antradienį žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

Tai jis kalbėjo po dvišalio susitikimo su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu.

„Suprantu, kad vėliau tą daryti tikrai nebus lengviau, nes ateina kiti dienotvarkės klausimai, kurie galbūt įelektrins politinę aplinką čia, Briuselyje, ir suprantu norą, kaip galima greičiau pabaigti daugiametės finansinės perspektyvos svarstymą“, – teigė G. Nausėda.

„Bet paprasčiausiai per daug kol kas esame toli nuo to, ką norime pasiekti, ir, kas šiuo metu yra įmanoma pasiekti. Ir tas procesas, kai teks kalibruoti šiek tiek lūkesčius ir galimybes, turėtų užtrukti ilgiau“, – pridūrė jis.

Pokalbį su Ch. Micheliu Lietuvos prezidentas apibūdino kaip konstruktyvų.

Lietuva derybose siekia kuo mažesnio sanglaudos lėšų mažėjimo – ši parama skiriama mažinti skurdesnių regionų ekonominį atsilikimą. Pagal paskutinius pasiūlymus, sanglaudos parama Lietuvai naujame biudžete gali mažėti ketvirtadaliu.

Pagrindinis kriterijus paramai mažinti yra išaugęs bendrojo vidaus produkto (BVP) vienam gyventojui rodiklis. G. Nausėda sako atkreipęs dėmesį, kad Lietuvos atveju tokiems rodikliams didelę įtaką padarė gyventojų skaičiaus sumažėjimas dėl emigracijos.

„Reakcijos labai draugiškos ir mūsų pokalbis buvo konstruktyvus. Mes atkreipėme dėmesį į tuos argumentus, kurie mums atrodo svarbūs ir jie ypatingai taikytini Lietuvai, iš dalies ir Latvijai. Tai yra, pirmiausia, emigracija ir gyventojų skaičiaus mažėjimas, kuris gerokai iškraipo tiek pačius rodiklius, tiek gerokai sustabdo arba pristabdo mūsų konvergencijos procesą, bet yra ir daugiau klausimų“, – tvirtino šalies vadovas.

REKLAMA

Kitą savaitę, vasario 20 dieną, Europos lyderiai rinksis aptarti 2021-2027 metų bendrijos finansinės perspektyvos. Prieš viršūnių susitikimą jam pirmininkausiantis Belgijos politikas Ch. Mišelis rengia susitikimus su šalių lyderiais.

Lietuva taip pat nori, kad šalies žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos greičiau pasiektų ES vidurkį, siekiama didesnės paramos Ignalinos atominės elektrinės uždarymo finansavimui ir Kaliningrado tranzito schemai.

Derybas dėl naujojo biudžeto dydžio ir jo paskirstymo apsunkina tai, kad jame nebeliks Didžiosios Britanijos įnašo.

„Mūsų tikslas buvo paaiškinti, kodėl pirminiai pasiūlymai, kurie šiuo metu pateikti, netenkina ir ypatingai dėl sanglaudos fondų ir tiesioginių žemės ūkio išmokų“, – teigė G. Nausėda.

„Be jokios abejonės, kuo mažesnis bus tas pyragas, kurį mes ketiname dalinti tarp šalių, tuo mažiau deryboms liks erdvės, tuo mažiau bus galima kažką nuveikti, nes per trumpą antklodę tampant vis tiek kažkieno kojos bus nuogos“, – sakė šalies vadovas.

„Čia mes taip pat matome tam tikrą neatitikimą tarp tų poreikių, kuriuos mes turime ir tų resursų, kurie siūlomi šitame pirminiame pasiūlyme“, – teigė jis.

Dabartinis biudžetas baigiasi šių metų pabaigoje.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų