Seimo įpareigotas Audito komitetas (pirmininkas Donatas Jankauskas) tyrė, ar pagrįstai ir laikydamasi įstatymų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK) (pirmininkas Vidmantas Jankauskas) nustatinėja šilumos ir karšto vandens kainas centralizuotiems vartotojams.
Tyrimo metu komitetas konstatavo daug šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos trūkumų bei pažeidimų, tačiau galutinėje išvadoje tai neatsispindi. Naujosios sąjungos frakcijos pranešime spaudai svarstoma: „Jankauskas Jankauskui akies nekerta?“
Komitetas konstatavo, kad nustatinėjant šilumos ir karšto vandens kainas teisės aktų buvo laikomasi. Didžiausias trūkumas, anot komiteto, yra teisinis šilumos ūkio reglamentavimas, kuris turi spragų. VKEKK priimta kainų nustatymo metodika palankesnė ne šilumos vartotojams, o tiekėjams.
Tyrimo išvadoje patvirtinta, kad kainų nustatymo metodika yra neskaidri, nes mokesčiai už šilumą, kurie turi būti skiriami šilumos ūkio atnaujinimui, panaudojami išpūstoms šilumininkų išlaidoms apmokėti ir nepagrįstiems jų pelnams didinti. Audito komitetas neatsako į svarbiausią klausimą – kas atsakingas, kad beveik 2 milijonai šilumos ir karšto vandens vartotojų patyrė finansinių nuostolių?
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šilumos kainas nustatinėja valstybės vardu. Ji pati sukuria kainų nustatymo metodiką ir pati kontroliuoja kaip jos laikomasi, todėl nesuprantama, kodėl komisija gina ne šilumos vartotojų, o šilumos tiekėjų interesus.
Valstybės kontrolė yra atkreipusi dėmesį, kad tik 1 cento paklaida, nustatant šilumos kainas 2 milijonams šalies vartotojų gali kainuoti net 84 mln. litų, todėl Naujosios sąjungos frakcija mano, kad Seimas, tvirtindamas Audito komiteto išvadas turėtų atsakyti ir į esminį klausimą – kas grąžins vartotojams kelis šimtus milijonų litų permokėtų už šilumą?
Pasak Naujosios sąjungos frakcijos seniūno Artūro Paulausko, socialliberalai siūlys papildyti Seimui teikiamą Audito komiteto nutarimo projektą, kad jame Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija būtų įpareigojama rasti būdą kaip atlyginti nuskriaustiems vartotojams. Jeigu neįmanoma tiesiogiai apskaičiuoti jų patirtų nuostolių, reikia 2007–2008 metų šildymo sezonui sumažinti šildymo ir karšto vandens kainas.
