Išeivijoje gyvenantiems tautiečiams, šį mėnesį įteikusiems 20 tūkstančių asmenų pasirašytą ir Seimo pirmininkui Česlovui Juršėnui adresuotą peticiją dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, naujojo Pilietybės įstatymo dar teks palaukti.
Seimo Užsienio reikalų komitetas šiandien nepriėmė jokio sprendimo dėl naujos Pilietybės įstatymo redakcijos, kreipėsi dėl jo į Vyriausybę, išreikšdamas nuomonę, kad šis projektas, kaip ir ankstesnysis įstatymas, gali prieštarauti Konstitucijai. Komiteto ir ekspertų nuomone, įstatymas nepagrįstai išplečia Lietuvos pilietybės savoką, tačiau riboja teisę į ją ES nepriklausančiose valstybėse gyvenantiems lietuviams.
"Visos gautos teisininkų išvados konstatuoja, kad įstatymas kertasi su Konstitucija“, - naujienų agentūrai BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.
Lietuvos Konstitucija numato, kad dviguba pilietybė užsienio piliečiui gali būti suteikta tik išimtiniais atvejais. Tai užpernai konstatavo ir Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad dvigubą pilietybę įteisinantys įstatymai prieštarauja šalies Konstitucijai. Tačiau emigracijoje gyvenančių lietuvių tokia padėtis netenkina, nes vos priėmę savo gyvenamos valstybės pilietybę, jie automatiškai praranda galimybę turėti lietuvišką pasą.
J. Karoso pozicijai pritarė ir opozicinei konservatorių frakcijai atstovaujantis Užsienio reikalų komiteto narys Audronius Ažubalis, naujienų portalui „Balsas.lt“ jis sakė, kad komitetas iš esmės konstatavo, jog pateiktas projektas neįgyvendina Konstitucinio Teismo sprendimo. Pasak parlamentaro, komitetas rėmėsi Teisės instituto, Seimo teisės departamento bei M. Riomerio instituto ekspertų nuomone ir Europos teisės departamento išvadomis.
„Kokia prasmė toliau žaisti su šituo įstatymu ir apgaudinėti save?“ - klausė A. Ažubalis Pasak jo, komitetas nutarė kreiptis į Seimo valdybą, kad ši kuo skubiau pareikalautų išvadų iš Vyriausybės. „Priešingu atveju bet kuris Seimo narys ar jų grupė galės vėl kreiptis į Konstitucinį Teismą ir kils visiška sumaištis, o įstatymo pataisų laukiantys žmonės bus dar kartą nuvilti“ - teigė parlamentaras. "Jei Seimo grupė neatliko darbo taip, kad ekspertai neturėtų esminių pastabų, tai mes neturėjome kitos išeities" - pridūrė A. Ažubalis. Pasak parlamentaro, tokias pat išvadas padarė ir Vidaus reikalų ministerija.
Dabar galiojančiu Pilietybės įstatymu nepatenkinti ne tik išeivijos lietuviai, bet ir Lietuvos tautinių mažumų atstovai. Lietuvos Tautinių bendrijų tarybos pirmininkas Vitalijus Karakorskis portalui „Balsas.lt“ sakė, kad iš Lietuvos išvykusius žydus ir Vilniaus krašto lenkus taip pat derėtų traktuoti kaip išeivius.
Dabartiniame įstatyme numatyta, kad kitokios nei lietuvių tautybės asmuo, išvykęs gyventi iš Lietuvos į savo istorinę tėvynę ir priėmęs jos pilietybę, prarandą lietuvišką pasą. Tuo tarpu į bet kurią šalį išvykęs lietuvis gali tikėtis jį išsaugoti.
V. Karakorskio nuomone, įstatymas neturėtų vienai etninei grupei suteikti pirmenybės prieš kitas, tačiau tokį principą vėl mėginama prastumti jau naujoje pakuotėje. Pasak jo, Tautinių bendrijų taryba savaime nėra nei už, nei prieš dvigubą pilietybę. „Tegu tai sprendžia įstatymų leidėjai, tačiau jokiame pilietybės įstatyme neturėtų būti užprogramuotas principas, leidžiantis diskriminuoti piliečius pagal etninius požymius“, - sakė tautinių mažumų atstovas.
Jo nuomone, problemą būtų galima išspręsti sugrįžimo į etninės tėvynės savoką pakeičiant repatriacija, kitaip sakant, grįžimu į buvusios pilietybės šalį. Tokiu atveju daugeliui iš mūsų nebeliktų kur repatrijuoti – nebent į neegzistuojančią buvusią Sovietų Sąjungą“, – ironizavo pašnekovas.
Konstitucinis Teismas yra nustatęs, kad net 23 ankstesnio Pilietybės įstatymo punktai, įkaitant ir numatantį dvigubą pilietybę, prieštarauja šalies Konstitucijai.
