Pasak sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, itin daug druskos gaunama su kasdieniais maisto produktais. Ir čia druska dažnu atveju naudojama ne tam, kad konservuotų produktą, o kad sustiprintų jo skonį.
„Yra daug produktų, kur jinai yra dedamas kaip skonio stipriklis tiesiog tam, kad suteiktų skonines savybes. Tie patys duonos gaminiai, pagamintas maistas ir panašiai – tai ten tikrai druskos tiek nededa, kad maistas konservuotųsi. Už tai ir kalbame, kad yra logika vienur druskos kiekį mažinti daugiau, kitur gal mažiau ir žmogų informuojant, kad jos ten tiesiog yra labai daug, kad jisai paties produkto vartojimą mažintų“, - sako ministras.
Prie skonio pripranta
Sveikatos apsaugos ministras bando susitarti su maisto pramonės atstovais, kad šie mažintų pridėtinės druskos kiekį gaminamame maiste. Tačiau maisto pramonės asociacija kol kas į tokį susitarimą žiūri kritiškai. Mat kol kas nėra aišku, koks druskos kiekis turėtų mažėti.
Pasak specialistų, netgi tokie kasdienės mitybos produktai kaip dešrelės, dešros, fermentiniai sūriai savo sudėtyje turi nemažai valgomosios druskos. Žmonės valgydami sūresnį maistą kartais net nejaučia, kad jisai labai sūrus, nes prie šio skonio greitai pripranta.
Druska – vienas iš veiksnių, turintis įtakos padidėjusiam kraujospūdžiui, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų vystymuisi. Rekomenduojamose normose nurodyta, kad suaugusiems žmonės per dieną reikėtų suvartoti ne daugiau kaip 5-6 gramus, tai yra pusę arbatinio šaukštelio druskos. Tačiau lietuviai vidutiniškai suvartoja iki 8 gramų per parą.
Išsamiau žiūrėkite TV3 reportaže:
