„Pacientai, gydytojai deda į Klaipėdos universiteto ligoninę didelius lūkesčius. Tvirtai tikiu, kad pateisinime tuos lūkesčius, suteiksime impulsą ne tik visam Vakarų Lietuvos regionui, Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai“, – sakė darbą KUL pradedantis jos vadovas A. Šimaitis.
KUL veiklą pradėjo nuo sausio 1–osios, sujungus tris ligonines – Klaipėdos jūrininkų, Klaipėdos universitetinę ir Palangos reabilitacijos – bei tapo viena didžiausių gydymo įstaigų šalyje.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pabrėžė naujojo vadovo užsienyje įgytą patirtį bei ryšį su Klaipėdą, sakydamas, kad tai yra „unikalus savybių rinkinys“.
„Audrius Šimaitis, man atrodo, yra labai svarbus tuo, kad turi unikalų rinkinį savybių – ugdytas ir mokslus baigęs Lietuvoje, turi labai stiprias šaknis su Klaipėdos miestu, yra dirbęs Klaipėdos gydymo įstaigose, praturtino visą šitą savo patirtį Australijos, Jungtinės Karalystės, kitų šalių patirtimis, dirbo keliolika metų vadovaujantį darbą organizacijose ne mūsų šalyje“, – sakė A. Dulkys.
„Sveikatos vadybos darbo organizavimo sėmėsi karališkojoje Kornvalio ligoninėje, turi virš dešimt metų pedagoginės patirties, 13 metų dirbo vadovaujamą darbą. Toje patirtyje yra ir visuomeninės veiklos, darbo su jaunaisiais gydytojais – vidinis stiprus užtaisas“, – teigė ministras.
Komandos vizija
Pats gydytojas teigia, kad įstaigos vizija nebus „angliška, australietiška, ar kita patirtimi paremta“, tai bus visos komandos vizija.
„Kad sukurtume viziją daug bendrausime, komunikuosime, aptarsime, gal kartais ir ginčysimės, bet konstruktyviai, išreikšime pasiūlymus, mintis, idėjas“, – sakė jis.
A. Šimaitis sako turintis daug planų, tarp jų – rengti jaunuosius gydytojus. Tokios praktikos KUL neturi, tačiau vadovas sako gavęs sveikatos apsaugos ministerijos patikinimą, kad bus keičiami įstatymai ir galimybės bus sudarytos. Jaunuosius gydytojus dabar rengia Kauno ir Vilniaus klinikos.
„Nemačiau tokio dydžio universiteto ligoninės, kuri savarankiškai negalėtų rengti jaunųjų gydytojų. Per abu filialus dabar yra 80, mūsų tikslas – 300. Mūsų tikslas – kad ligoninė lūžtų nuo jaunųjų gydytojų“, – sakė A. Šimaitis.
Ligoninės „stuburu“ jis vadina slaugytojas, kurioms ketina skirti ypatingą dėmesį. Anot A. Šimaičio, gydytojas atlieka procedūrą keliolika minučių, jei rimtesnę – keletą valandų, o slaugytojos pacientą prižiūri visą parą. Šioje srityje didelį potencialą jis mato bendradarbiaujant su KUL dalininku – Klaipėdos universitetu, kuris rengia slaugytojus ir kitus sveikatos srities specialistus. Didesnis specialistų įtraukimas į darbą, pasak naujo KUL vadovo, išlaisvintų gydytojus ir leistų jiems daugiau laiko skirti pacientams.
A. Šimaitis teigia jau užmezgęs ryšius su kitų šalių gydytojais, viena jų – Izraelyje dirbanti genetikė Lina Basel-Vanagaitė, kuri įneš savo indėlį į genetinės ir molekulinės diagnostikos vystymą. Tarp ryšių – ir Londono podiplominių studijų centras, kuris sutiko bendradarbiauti su KUL jaunųjų gydytojų rengimo srityje, kiti universitetai.
Naujas įstaigos vadovas, daugiau kaip dešimtmetį dirbęs Kornvalio karališkoje ligoninėje kardiologu, užėmęs vadovaujančias pareigas, teigia didelį dėmesį skirsiantis KUL bendravimo kultūrai. Jis akcentuoja nulinę toleranciją mobingui, netoleruotinam elgesiui ir korupcijos apraiškoms.
33 metų kardiologinio darbo patirtį turintis A. Šimaitis gydytoju KUL nedirbs ir liks tik prie vadovaujamojo darbo, kaip teigia pats, nusprendęs būti nešališku.
Per savo praktiką jis tvirtino atlikęs apie 15 tūkstančių diagnostinių procedūrų, 4 tūkst. stentavimo procedūrų. Prieš išvykdamas svetur Vilniuje ir Klaipėdoje buvo atlikęs apie 3 tūkst. echoskopijų.
Paveldėjo skolą
KUL pradėjęs vadovauti A. Šimaitis paveldi sudėtingą finansinę situaciją. Šiuo metu įstaiga turi apie 8 mln. eurų deficitą, prognozuojama, kad besibaigiant metams jis gali siekti 12 mln. eurų.
Anot laikinai KUL vadovavusio Jono Sąlygos, situaciją lėmė prieš trijų ligoninių sujungimą vienoje jų pakelti atlyginimai medikams. Žadama, kad įstaigai pradėjus dirbti pelningai, atlyginimai bus suvienodinti.
Anot A. Šimaičio, skola nemaža, tačiau situacija nėra tragiška.
„Yra sričių, kur neišpildytos galimos paslaugos su ligonių kasa, kai kurios jų pakankamai brangios. Kadangi ligonių kasos neriboja dieninio stacionaro apmokėjimo ir ambulatorinių paslaugų, susitikimuose, kuriuos planuoju su departamentų ir skyrių vadovais, akcentuosiu kuo daugiau suteikti paslaugų, kad išaugtų ligoninės pajamos, mažintume deficitą“, – kalbėjo A. Šimaitis.
Sujungus tris įstaigas, Klaipėdos jūrininkų ligoninę, Klaipėdos universitetinę ligoninę ir Palangos reabilitacijos centrą, pastarajame šiuo metu stinga apie 60 medikų. Dar prieš kurį laiką laisvų etatų skaičius siekė apie šimtą, tačiau J. Sąlygai pavyko pritraukti naujų medikų.
A. Šimaitis teigė, kad jau šią savaitę darbą pradėjo vienas iš keturių traumatologų-ortopedų, prie jo netrukus prisijungs dar trys, kurie su šeimomis atvyksta į Klaipėdą gyventi iš Kauno.
„Man tai sako, kad jauni žmonės tiki Klaipėdos ir ligoninės ateitimi“, – sakė vadovas.
Medicinos ir mokslo centras
Sveikatos ministras A. Dulkys akcentuoja, kad nuo šių metų pradžios darbą pradėjusios KUL laukia ilga kelionė siekiant užsibrėžtų tikslų – vystyti medicinos ir mokslo centrą.
„Man atrodo labai svarbu, kad mes nepamestume tos pagrindinės linijos ir suprastume to įvykio svarbą, kad Klaipėdoje turime įsteigtą Klaipėdos universiteto ligoninę ir kad pagrindinė mūsų koncentracija dabar yra – medicinos ir mokslo centras kartu“, – teigė jis.
Pirmadienį ministras kartu su naujuoju vadovu susitiko su KUL personalu. A. Dulkys teigė išskyręs tris svarbiausias potemes – slaugytojų rengimą, visuomenės sveikatos stiprinimą ir organizacinės kultūros ligoninėje vystymą.
KU rektorius Artūras Razbadauskas teigė, kad ligoninės laukia kokybinis šuolis.
„Klaipėdos regionas neturėjo universiteto ligoninės. Tai trečio centro pradžia Lietuvoje, mokslo ir medicinos praktikos pradžia“, – sakė A. Razbadauskas.
Anot jo, KU stiprus slaugytojų rengime ir visuomenės sveikatos srityje. Matoma daug bendrystės dirbant vėžio prevencijos srityje.
Nors Klaipėdos miesto valdžia prieš kurį laiką yra išreiškusi kritikos Sveikatos apsaugos ministerijai dėl žadėtų lėšų KUL dar prieš jungimą, jos įstaigos iki šiol nepasiekė, A. Dulkys teigė, kad naujasis darinys, kaip ir žadėta, įvairiems projektams etapais sulauks apie 40 mln. eurų Europos Sąjungos paramos.
