Pasaulyje siaučia indiškoji Delta koronaviruso atmaina. Ji, kaip sako specialistai ir įvairūs užsienio šaltiniai, stipriai prisidėjo prie suprastėjusios situacijos Jungtinėje Karalystėje.
Pastebima, kad naujoji atmaina sparčiai plinta tarp jaunų gyventojų ir vaikų. Ji yra apie penkis kartus labiau paplitusi tarp jaunų žmonių nei tarp vyresnių pasaulio gyventojų.
Pasaulyje ima dominuoti Delta atmaina
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas Marius Strioga savo socialinių tinklų paskyroje pateikė Delta atmainos apžvalgą. Joje specialistas pasakoja, kad Delta atmaina, dar kitaip vadinama indiškąja, pirmą kartą buvo aptikta pernai spalį vienoje Indijos provincijoje.
Nuo tada ji išplito pasaulyje – atmaina aptikta daugiau nei 80 valstybių, spėjama, kad ji gali išstumti kitas atmainas ir imti dominuoti.
Ši atmaina, pasak specialisto, jau dabar išstumia britiškąją alfa atmainą.
„Delta atmaina konkurencinėje kovoje „nugali“ britiškąją alfa atmainą, t.y. infekuodama imlius žmones, ji palaipsniui išstums alfa atmainą ir ims dominuoti. JK virš 98 proc. šiuo metu nustatomų naujų COVID-19 atvejų sudaro būtent Delta atmaina, nors dar visai neseniai JK dominavo alfa atmaina.
Remiantis Financial Times atlikta analize, Portugalijoje iš visų nustatytų naujų COVID-19 atvejų, kuriems buvo atlikta viruso genomo sekoskaita, Delta atmaina sudarė 96 proc. atvejų, Italijoje – virš 20 proc. (pvz., JAV kol kas vidutiniškai kiek virš 10 proc atvejų)“, – rašo M. Strioga.
Be to, Delta atmaina jau nekontroliuojamai siaučia Maskvoje, Sankt Peterburge ir ima siausti kai kuriuose Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos regionuose.
Pasak specialisto, yra skaičiuojama, kad per ateinančius du mėnesius Delta atmaina ims dominuoti ir Europoje, ir pasaulyje.
Labiau plinta tarp vaikų ir paauglių
M. Strioga atkreipia dėmesį, kad Delta atmaina yra penkis kartus labiau paplitusi tarp 5–12 m. amžiaus vaikų ir 18–24 m. amžiaus jaunų žmonių, lyginant juos su vyresniais žmonėmis.
Kaip pagrindinę to priežastį M. Strioga įvardija vakcinaciją.
„Juk šių amžiaus grupių asmenys pradėti vėliausiai vakcinuoti (o jaunesni nei 12 m. dar išvis nevakcinuojami) – jie neturi imuninės apsaugos, todėl plitimo galimybės šioje jaunoje populiacijoje yra plačios kaip visa Rasija“, – komentuoja M. Strioga.
Vis dėlto, pasak M. Striogos, dar nėra duomenų, ar Delta atmaina gali lemti didesnį vaikų ir paauglių sergamumą, reikalaujantį ir gydymo ligoninėje, taip pat mirtingumą.
„Tačiau vaikai gali tapti efektyviu viruso platinimo šaltiniu visuomenėje su nepakankamu imunizacijos lygiu (t.y. nepriartėjus prie kolektyvinio imuniteto ribos)“ – rašo M. Strioga.
Kaip teigia onkoimunologas, Delta atmaina yra savotiškas atnaujintas britiškosios alfa atmainos variantas. Smaigalio baltyme yra atsiradusios kelios mutacijos, kurios šią atmainą daro labiau užkrečiančią.
„Kaip žinia, britiškoji alfa atmaina buvo apie 50–60 proc. infektabilesnė už originaliąją viruso padermę. Tai štai Delta atmaina yra daugiau nei 60 proc. labiau užkrečiama už britiškąją alfa atmainą“, – komentuoja M. Strioga.
Viruso mutacijos taip pat gali suteikti Delta atmainai galimybę išvengti antikūnų poveikio.
Epidemiologai dar nesutaria
Profesorius, gydytojas-pediatras Vytautas Usonis sako, kad kol kas vieningos nuomonės, kodėl Delta atmaina labiau plinta tarp jaunesnių gyventojų, nėra – dar laukiama tikslesnių epidemiologų tyrimų. Šiuo klausimu sklando kelios hipotezės.
„Viena jų – industrinėse valstybėse didžioji dauguma vyresnio amžiaus žmonių yra paskiepyta. Gera žinia su Delta atmaina yra tai, kad paskiepyti žmonės yra arba visiškai apsaugoti, arba apsaugoti nuo sunkios ligos formos. Atitinkamai šiame fone labiau matosi tie žmonės, kurie nebuvo skiepyti – jaunesni.
Yra diskusija, ar tai yra viruso ypatumas, kad jaunesniems žmonėms jis yra pavojingesnis, ar tiesiog kolektyvinio imuniteto situacija tokia, kad jaunų žmonių populiacijoje kolektyvinio imuniteto rodikliai yra mažesni“, – tv3.lt komentuoja V. Usonis.
Profesorius pabrėžia, kad turint galimybę skiepyti jaunus žmones, ją reikia išnaudoti. Šiuo metu, vasarą, viruso aktyvumas yra sumažėjęs. Tai esą yra būdinga visiems koronavirusams.
Tačiau rudenį, lapkritį ar gruodį virusas vėl gali įsisiautėti, todėl laiką iki rudens, pasak V. Usonio, reikėtų laiką skirti jaunuolių skiepijimui.
Delta atmainai būdingos lengvesnės formos
Nors duomenų, ar Delta atmaina vaikams ir jaunimui yra pavojingesnė nėra, onkoimunologas M. Strioga ir profesorius V. Usonis teigia, kad Delta atmainos sukeltai ligai yra būdinga savita klinikinė išraiška.
„Būdingi į peršalimą panašūs simptomai (sloga, gerklės skausmas, galvos, kaulų, raumenų maudimas ar skausmas, karščiavimas, šaltkrėtis, apetito praradimas, viduriavimas), o tuo tarpu „klasikiniai“ COVID-19 simptomai (kosulys, dusulys, uoslės, skonio pojūčių praradimas) pasitaiko gerokai rečiau“, – rašo M. Strioga.
Todėl specialistas ragina vos pajutus į gripą panašius simptomus kuo skubiau atlikti COVID-19 testą, pageidautina PGR metodu.
V. Usonis sako, kad Delta atmainai būdingi lengvesni simptomai nebūtinai reiškia, kad tai yra gerai.
„Epidemiologine prasme, tai yra pavojingiau. Jeigu yra tipiška ir išreikšta forma, žmonės patys ją įtaria. Galų gale, jei jie blogai jaučiasi, jiems reikia kreiptis gydytojų pagalbos, jie patenka į akiratį“, – komentuoja V. Usonis.
Kita, dėl lengvesnių sirgimo formų, atmainos sukelta liga sergantys žmonės net neįtaria, kad gali būti užsikrėtę ir toliau gyvena sau įprastą gyvenimą.
Vaikus skiepyti siūlo dėl trijų priežasčių
Šiuo metu Lietuvoje gali skiepytis ne jaunesni nei 12 m. amžiaus vaikai. Pasak V. Usonio, skiepyti vaikus reikia. Viena, virusas gali būti pavojingas ir jiems, o kita – vaikai aktyviai dalyvauja epidemijos plitime.
V. Usonis vardija tris priežastis, kodėl vaikus skiepyti nuo COVID-19 reikėtų.
„Pirmiausia – tų vaikų sveikata. Jie serga kitaip, bet serga, lieka liekamieji reiškiniai net po persirgtos nesunkios ligos“, – sako profesorius.
Antra priežastis – vaikai tokiu būdu galėtų pasiruošti mokyklai, kad rudenį į suolus galėtų grįžti saugūs.
Trečia priežastis – visuomenės imunitetas. Pasak V. Usonio, kalbant apie visuomenės imunitetą negalima išskirti kokių nors amžiaus grupių.
Profesorius taip pat pabrėžia, kad stebėtis, jog vakcinos nuo COVID-19 iš pradžių buvo skirtos tik suaugusiesiems, nereikėtų. Tai esą yra įprasta praktika, kad pirmiausia nauji vaistai ar vakcinos būna skiriamos jauniems suaugusiesiems, o tik vėliau jautrioms grupėms.
„Tas pats vyksta su COVID-19 vakcina. Patvirtinta indikacija nuo 12 m., bet šiaip nėra jokių biologinių priežasčių abejoti dėl šios vakcinos saugumo ir veiksmingumo jaunesniems vaikams“, – sako V. Usonis.
Skatina skiepyti jaunimą, kad galėtų grįžti į universitetus
Trečiadienį vykusioje prezidentūros surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis taip pat pažymėjo, kad Delta atmaina ypač dažnai užsikrečia jauni žmonės.
„Delta atmaina ypač mėgsta jaunus žmones. Studentų skiepijimas ar baigusių studijas skiepijimas galėtų būti labai svarbus prioritetas atidarant universitetus ir leidžiant vykti normalioms studijoms“, – žurnalistams trečiadienį sakė K. Petrikonis.
Jis patvirtino, kad delta atmaina labai plinta tarp jaunų žmonių, mat jie rečiau skiepijami.
„Šita atmaina labiau plinta jaunesniems žmonėms. Atmainos formuojasi ten, kur mažiau paskiepytų žmonių. Delta atmaina nėra paskutinė atmaina, kuri atsiras iki rudens, gali būti dar stipresnį plitimą turinčių atmainų“, – komentavo K. Petrikonis.
Trečiadienį prezidentūroje susibūrę Sveikatos ekspertų tarybos mokslininkai išanalizavo dabartinius Lietuvos skiepijimo duomenis skirtingose amžiaus grupėse, lygindami juos su Europos Sąjungos šalimis.
„Matome, kad apie 5 proc. atsiliekame nuo vidurkio, skiepydami viena doze. Dar papuolame į dešimtuką pagal paskiepytus abiem vakcinavimo dozėmis. Dar išsiskiriame žmonių iki 24 metų skiepijime, nes anksčiausiai juos pradėjome skiepyti.
Kalbant apie vyresnių amžiaus žmonių skiepijimą, matome, kad prie 70 proc. ribos esame priartėję 65–80 metų grupėje. Kas iš vienos pusės džiugina, iš kitos pusės matome, kad kitos šalys yra šitą pralenkę labai stipriai“, – pažymėjo K. Petrikonis.
Žinomas dar užkrečiamesnis atmainos potipis
Vis dėlto yra žinomas dar užkrečiamesnis Delta atmainos potipis. Jis, pasak M. Striogos, yra vadinamas „Delta Plius, AY.1, B1.617.2.1“. Šiam potipui be kitų mutacijų yra būdinga ir K417N mutacija, randama ir afrikietiškojoje beta atmainoje (B1.351).
„Ši mutacija gali būti susijusi su didesniu infektabilumu ir didesniu atsparumu antikūnams, susidariusiems po natūralios infekcijos (sukeltos ne delta atmainos) ar vakcinacijos, taip pat atsparumu laboratorijoje pagamintų terapinių monokloninių antikūnų preparatams (pvz., kasirivimabo ir imdevimabo mišiniui)“, – rašo M. Strioga.
Šis potipis dar nėra labai paplitęs pasaulyje.
Lyginant su alfa atmaina, Delta atmaina yra susijusi su sunkesne ligos eiga, maždaug 2,2–2,6 karto daugiau sergančiųjų patenka į ligoninę.
„Šiuo metu dar nežinoma, ar Delta atmaina yra susijusi su didesniu mirtingumu, lyginant su alfa ir kitomis SARS-Cov-2 atmainomis“, – įžvalgomis dalinasi M. Strioga.
Skiepai yra efektyvūs
Genominis epidemiologas dr. Gytis Dudas teigia, kad delta variantas yra naujausia ir prie Pasaulio Sveikatos Organizacijos (PSO) rūpestį keliančių atmainų priskirta viruso atmaina.
„Delta variantas pasižymi tiek ženkliai padidėjusiu perdavimo efektyvumu (apie 60 proc. didesnis lyginant su B.1.1.7 arba alfa, dar vadinamu „britiškuoju“ variantu), tiek stipriai (apie 6,8 karto) sumažėjusiu neutralizuojančių antikūnų efektyvumu pasiskiepijus arba persirgus kita atmaina.
Kertinės delta varianto turimos mutacijos, kurios, įtariama, ir yra atsakingos už pakitusius šios atmainos bruožus, yra S baltyme randami amino rūgščių pakitimai L452R, T478K, ir P681R“, – aiškina G. Dudas.
Pasak G. Dudo, nors Delta atmaina pasižymi padidėjusia tikimybe užsikrėsti pasiskiepijus ar persirgus kita atmaina, tyrimai rodo, kad skiepijimas viena vakcinos doze (Pfizer arba AstraZeneca) nuo simptomų užsikrėtus Delta atmaina apsaugo 33,5 proc, o pasiskiepijus abiejomis dozėmis – 80,9 proc. Pasak NVSPL, asmenys, paskiepyti abiejomis vakcinos dozėmis, taip pat yra 92–96 proc. apsaugoti nuo hospitalizacijos užsikrėtus šia atmaina.
Onkoimunologas M. Strioga teigia, kad remiantis įvairiais šaltiniais, vakcinų apsauga nuo Delta atmainos yra mažesnė, tačiau pakankama.
„Apsauga nuo simptominės ligos:
- Pfizer vakcina: 33-36% po pirmosios dozės ir 88% po antrosios dozės;
- AstraZeneca vakcina: 30-33% po pirmosios dozės ir 60-67% po antrosios dozės.
Apsauga nuo hospitalizacijos:
- Pfizer vakcina: 94% po pirmosios dozės ir 96% po antrosios dozės;
- AstraZeneca vakcina: 71% po pirmosios dozės ir 92% po antrosios dozės“, – teigia M. Strioga.