Kodėl žiemos šiltėja?
Daug kam kyla paprastas klausimas – kodėl žiemos šiltėja. Jei vaikystėje džiaugdavomės bent 15 laipsnių šaltuku ir šventiniu laikotarpiu nenulipdavome nuo rogučių, slidžių ir pačiūžų, dabar kai kas net išsiruošia ieškoti žibučių… O atsakymo, tiesą sakant, niekas dar nepateikė.
“Niekas tiksliai nežino, kodėl, pavyzdžiui, ši žiema tokia šilta – gal dėl bendro klimato šilėjimo arba dėl El Ninjo reiškinio. Jam vykstant kartą per dvejus metus šiuo metų laiku pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje vandens temperatūra labai pakyla. Ten sutrinka įprastinė srovių cirkuliacija ir dėl to vanduo labai smarkiai įkaista. Pasekmė - Andų kalnuose, Australijoje ir Indonezijoje būna didžiulės sausros, o Kalifornijoje pliaupia lietus... Tai gali būti vienas iš paaiškinimų. Bet nebūtinai jis teisingas”, - aiškina N. Šulija.
Vis tik šiltėjimo faktas yra visiškai akivaizdus. Ir nors tai nereiškia, kad nebepamatysime “tikrų žiemų”, statistika yra negailestinga.
“Jeigu imsime tokį rodiklį kaip vidutinė metų temperatūra ir kiekvienais metais žymėsime duomenis, viską pamatysime labai aiškiai. Būna keli metai, kai temperatūra kyla, paskui krenta, paskui vėl kyla… Grafikas primena pjūklą nevienodais dantimis. Bet bendra tendencija vis tik yra šiltėjimas”, - tvirtina hidrometeorologas.
Žiema bet ne žiema
Trokštantiems sulaukti snaigių N. Šulija turi ir gerų, ir ne tokių gerų naujienų.
“Šiemet šlapių snaigių tikrai gali būti. Bet rimto šalčio ir sniego, kad dirbtinio sniego danga ant Liepkalnio nenutirptų, dar teks palaukti. Visas ruduo buvo labai šiltas. Nors buvo keletas pastebimų atšalimų, bet, bendrai vertinant, laikas po vasaros buvo gerokai šiltesnis nei esame pratę. Taigi, atmosfera yra įkaitusi ir per vieną diena viskas nepasikeis, t.y. neatšals. Gamtoje taip nebūna”, - viltis Kalėdų rytą už lango pamatyti šaltą žiemą griauna N. Šulija.
Hidrometeorologas taip pat patikina, kad visais kitais aspektais žiema tokia pat kaip ir prieš tūkstančius metų.
“Saulės ekliptikoje yra keturi svarbiausi taškai – du lygiadeniai (kai diena susilygina su naktimi rudenį ir pavasarį) ir dvi saulėgrįžos (ilgiausia diena vasarą ir ilgiausia naktis žiemą). Paprastai stebėtojas žiūri į horizontą ir mato, kad saulė pateka vis kitoje vietoje. Žiemą tas šviesus sektorius siaurėja ir tam tikru momentu saulė stabteli ir kelias dienas iš eilės ji pateka toje pačioje horizonto dalyje. Dėl to tas momentas vadinamas saulegrįža - saulė apsisuko ir po to grįžta atgal. Būtent dabar ir yra šis laikas. Per Trijų karalių šventę diena jau bus pailgėjusi per “gaidžio žingsnį”. Šis “ilgiausios nakties laikas” slegia tik tada, jei neturi ką veikti… Bet šventinis laikotarpis dažniausiai to neleidžia”, - šypsosi N. Šulija.
Gamtai reikia žiemos
Žiemos nebuvimas smarkiai kenkia gamtai – laiku neatkeliavęs sniegas ir šaltis skriaudžia ir gyvūnus, ir augaliją.
“Gamta Lietuvoje yra taip sutvarkyta, kad žiemą ji ilsisi. Pavyzdžiui, gyvybinės medžių funkcijos liaujasi iki pavasario. Jei medžiai nenueina žiemos miego, tuomet jie būna ne tokie atsparūs vasaros parazitams. Panašiai yra ir su gyvūnais - dauguma žvėrių arba įsitaiso žiemos miego, arba prisitaiko gyventi žiemą, tarkime, keičia kailį. Ir dabar įsivaizduokite, kad reikia su žieminiais kailiniais prie pliusinės temperatūros pabėgioti miške – juk ne kaži kas. Tad atsakymas paprastas – Lietuvos gamtai tokia žiema yra blogai”, - pasakoja hidrometeorologas.
Šiluma per Kūčias ir Kalėdas kelia nerimą ir ūkininkams.
“Vienas ūkininkas pasakė bijantis, kad bitės pradės skraidyti, nes jos nemiega. Kitas žvarbus dalykas - žiemkenčiams yra negerai, atsiranda iššutimo pavojus. Nuo lietaus permirkę laukai išbrinksta, o paskui staiga ateina plikšala arba netgi viskas atsiduria po sniegu. Tuomet nutinka taip, kad po sniegu ar ledu lieka vanduo ir iššukta dideli pasėlių plotai. Dabar yra didelis toks pavojus”, - šiltos žiemos pavojus vardija N. Šulija.
