Nacionalinis stadionas bus – Vilnius uždegė žalią šviesą statyboms

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė komplekso su futbolo stadionu koncesijos sutarčiai. 

6

Už sprendimą balsavo 33 tarybos nariai, 4 buvo prieš, 7 susilaikė. Buvęs miesto meras Artūras Zuokas, nors ir kritikavo projekto pabrangimą, balsavo už.

Kompleksą su UEFA standartus atitinkančiu futbolo stadionu, sporto aikštynais ir kitais objektais statyti turėtų konkursą laimėjusi koncerno „Icor“ valdoma bendrovė „Axis industries“, o jį valdytų bendrovė „Kauno arena“. 

Projektą kurtų britų architektas Damonas Lavelle'is, atstovaujantis tarptautinei architektų kompanijai „Populous“, projektuojančiai UEFA stadionus, ir Lietuvos kompanija „Cloud architektai“. Naują statinį tikimasi pastatyti 2023 metais. Stadionas talpintų 15 tūkst. žmonių, tačiau savivaldybės miesto plėtros komitetas pavedė savivaldybės administracijai derėtis su koncesininku dėl papildomų 3 tūkst. vietų įrengimo stadione.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Nacionalinio stadiono projektas

Kvietė užbaigti apsileidimą

Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sakė, kad dabartiniai Vilniaus miesto skolos limitai leidžia prisiimti daugiafunkcio komplekso statybų įsipareigojimus.

„Svarbu pabrėžti, kad prisiimami įsipareigojimai netrukdys vykdyti kitų svarbių miestui projektų“, – teigė P. Poderskis.

A. Zuokas sakė, kad dar 2013 m. buvo sudaryta savivaldybės ir Vyriausybės darbo grupė dėl nacionalinio stadiono statybų.

„Stadionas turėjo būti atidarytas <...> 2018 m. liepos 6 d. <...> ten turėjo vykti Šimtmečio dainų šventė. <...> Stadiono nėra, nes kažkas nusprendė jį statyti kitaip“, – kalbėjo A. Zuokas.

Politikas sakė, kad projektas pabrango 100 mln. eurų, nes savivaldybė neteko Europos Sąjungos lėšų ir Vilniaus valdžiai tenka skolintis pinigus stadiono statybai. Vyriausybė, dėl daugiafunkcio komplekso projekto vėlavimo, europines lėšas perskirstė kitiems savivaldybės projektams.

A. Zuokas savo kalboje paminėjo ir tyrimą dėl Fabijoniškių baseino, „Air Lituanica“ uždarymą, Jono Meko daiktų iškraustymą iš A. Zuoko namų.

„Stadionas yra svarbus, kodėl mes jo nestatome?“ – kalbėjo A. Zuoko bendražygis Žilvinas Šilgalis.

Jo teigimu, niekas nekelia klausimo, ar miestui reikia stadiono, tačiau Ž. Šilgalis pastebi, kad savivaldybė imasi mega projekto, kuris naudingas verslo struktūroms. Politiko tvirtinimu, stadionui pinigai buvo skirti Vyriausybės, tačiau savivaldybė nusprendė sukurti didžiulį projektą su vaikų darželiu, sporto aikštynais, sporto muziejumi.

REKLAMA

„Mes išmesime pinigus į balą“, – tikino Ž. Šilgalis.

Tarybos narys Vincas Jurgutis sakė, kad daugelis kritikuojančių prisidėjo prie projekto ištakų, o dabar manipuliuoja informacija ir skaičiais.

„Juokinga klausytis kaltinimų merui, kurie nesusiję su projektu. <...> Man iki galo nepatinka finansavimo modelis, tačiau mes turime alternatyvus išėjimo kelias“, – kalbėjo V. Jurgutis.

Politikas tikėjosi, kad finalinis balsavimas dėl komplekso įvyks.

„Vilniuje pagaliau bus išspręstas šis klausimas. Ar tai pirmo būtinumo klausimas Vilniaus mieste? Tikrai ne. Bet tai, kad mes 30 metų nesugebame jo išspręsti, yra didelis apsileidimas. Kviečiu šį apsileidimą šiandien pabaigti“, – balsuoti už koncesijos sutartį kvietė V. Jurgutis.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sakė, kad tai ilgo kelio pabaiga. Vadovas dėkojo architektams broliams Nasvyčiams, kurie išrinko stadiono vietą. R. Šimašius už projekto pradžią dėkojo buvusiam merui A. Zuokui, buvusiam premjerui Algirdui Butkevičiui ir dabartiniam Vyriausybės vadovui S. Skverneliui.

Komplekse – vaikų darželis ir sporto muziejus 

Numatoma, kad 15 tūkst. vietų stadiono su hibridine danga ir kitais objektais statyba kainuos apie 93,2 mln. eurų. Tačiau savivaldybei pasirinkus išdėstyti mokėjimus per 25 metus, finansuotojui – didžiausiam Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojui „BaltCap“ planuojama iš viso sumokėti beveik 156 mln. eurų. Pagal dabartinius planus, Vyriausybės dalis projekte siektų apie 54,5 mln. eurų, savivaldybės – 101,5 mln. eurų. 

Šių metų vasarį taryba jau buvo pritarusi 79,9 mln. eurų vertės koncesijos sutarčiai, tuomet planuota atsiskaityti su statytojais per kelerius metus. Tačiau tuomet keblumų iškilo Vyriausybei nusprendus dėl užsitęsusių derybų nurėžti europinį finansavimą.

Be futbolo stadiono, komplekse dar būtų lengvosios atletikos stadionas, Sporto kompleksas su gimnastikos, rankinio, tinklinio, bokso, krepšinio salėmis, bendruomenės ir kultūrinio ugdymo centras su biblioteka, 300 vietų darželis ir Sporto muziejus. 

REKLAMA

Savivaldybė būtų atsakinga tik už bibliotekos ir darželio valdymą, Vyriausybė – už sporto muziejų, kitus objektus, įskaitant patį stadioną, 25 metus prižiūrėtų koncesininkas.

Vyriausybė įsipareigotų per metus stadioną naudoti 15 dienų renginiams ir jų pasirengimui, savivaldybė pirks stadiono paslaugas pagal poreikį, pavyzdžiui, futbolo klubo „Žalgiris“ rungtynėms.

Tarptautinius reikalavimus atitinkantį stadioną sostinės Šeškinės mikrorajone bandoma pastatyti nuo 1987 metų, pastarąjį kartą statybos pradėtos 2008 metais, tačiau sustabdytos nutraukus finansavimą.


Rašyti komentarą...
A
A.brasaitis
2019-12-18 13:56:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai tikriausiai seną griaus, 6 000 000litų nuėjo pasivaikščioti. Kaltų nėra
Atsakyti
0

J
Jadze
2019-12-18 13:58:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Valio!!!! Palaimino dar vina amziaus afera Lietuvoje, uz kuria mes, vargani zmones, oi, kaip ilgai mokesime....
Atsakyti
0

J
Jadze
2019-12-18 13:58:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Valio!!!! Palaimino dar vina amziaus afera Lietuvoje, uz kuria mes, vargani zmones, oi, kaip ilgai mokesime....
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (3)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų