Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas neslepia, kad nei nekilnojamo turto, nei automobilio mokesčių valdančiųjų planuose kol kas nėra. Priežastis paprasta – tokie mokesčiai kaip mat numuštų siūlytojų reitingus. Be to, anot Seimo nario, lietuvių pajamos per mažos, kad valdžia reikalautų mokėti dar daugiau.
„Kitose šalyse, bent jau didžiojoje dalyje Vakarų Europos, yra senos tradicijos tų mokesčių įvedimo, jie seniai įvesti ir yra gyventojai pripratę prie to. Kita vertu jų pajamos arba santaupos yra reikšmingai didesnės ir nesukelia didelių sunkumų mokėti tuos mokesčius. Pas mus, kadangi jie neįvesti, tai būtų tam tikras šokas, kadangi pajamų lygis pakankamai žemas, mokesčiai sukeltų nepatogumų. Taip pat esant gana mažam gyventojų pasitikėjimui šalies institucijomis, suprantama, būtų nepalankiai priimta“, - tv3.lt sakė S. Jakeliūnas.
Papildomi mokesčiai – papildomos pajamos ne tik valdžiai
Tačiau „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tai laiko prastu argumentu ir siūlo į papildomus mokesčius žiūrėti kaip į galimybę sumažinti žmonių mokestinę naštą.
„Reikia suprasti, koks būtų tų mokesčių tikslas. Vienas tikslas gali būti, pavyzdžiui, turto mokesčių pagalba sumažinti pajamų apmokestinimą. Tai būtų biudžeto pajamoms neutralus mokestis, nebūtų tikslas padidinti biudžeto pajamas, bet tikslas – perkelti mokestinę naštą nuo pajamų turtui. Manau, kad tai būtų visai įdomus ir naudingas žingsnis. Ypač, jei pajamų apmokestinimo našta mažėtų vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams“, - tv3.lt kalbėjo N. Mačiulis.
Tiesa, pats N. Mačiulis skeptiškai vertina nekilnojamo turto mokestį, nes, anot jo, būstas nėra prabangos prekė. Tačiau automobilio mokestis, kaip sako ekonomistas, ne tik padėtų pritraukti reikšmingas sumas į valstybės biudžetą, bet ir teigiamai atsilieptų gamtai.
„Kitų valstybių patirtis rodo – mokestį galime taip sukonstruoti, kad jis būtų ne tik efektyvus, bet ir socialiai atsakingas. Tai yra, daugiausiai sumokės turintys prabangius, galingus, aplinką teršiančius automobilius. O daug vaikų turinčios šeimoms galima suteikti ir neapmokestinamą automobilį. Net apmokestinant 100 eurų per metus, būtų galima surinkti daugiau nei 100 mln. Eurų į biudžetą. O tai leistų reikšmingai mažinti pajamų apmokestinimą gyventojui. Tai gamtai draugiškas mokestis, skatinantis turėti mažiau automobilių, dažniau naudotis viešuoju transportu“, - argumentus dėstė ekonomistas.
Nuo naujų mokesčių sulaiko baimė
Tuo tarpu S. Jakeliūnas ir taip didelį automobilių degalų akcizą laiko pakankamu mokesčiu už vairavimą. Jo teigimu, kuo žmogus daugiau vairuoja, tuo daugiau sumoka, o prašyti mokėti papildomai – neprasminga ir nelogiška.
Į tokį Seimo nario argumentą N. Mačiulis atsako pabrėždamas, kad akcizo galima išvengti perkant kontrabandinį kurą, o nuo registruoto automobilio mokesčio neišsisuksi. Tačiau ekonomistas neslepia, kad papildomi mokesčiai – nepopuliari tema, kurios vieningai vengia tiek politikai, tiek ekonomistai.
