Atlikę kasmetinį moksleivių maitinimo organizavimo patikrinimą šalies mokyklose VMVT specialistai nustatė, kad 6 proc. tikrintų valgyklų Lietuvos mokyklose dar naudoja maisto produktus, kuriuose yra vaikų maitinimui draudžiamų maisto priedų - 2013-aisiais tokių mokyklų buvo 3 proc. Draudžiamų priedų - konservantų, aromato ir skonio stipriklių, saldiklių ir dažiklių - nustatyta pieniškose dešrelėse, virtoje dešroje, rūkytuose mėsos gaminiuose, įvairuose padažuose ir pan.
VMVT duomenimis, draudžiamus maisto produktus vaikų maitinimui naudojančių mokyklų valgyklų, lyginant su 2013 metais, skaičius sumažėjo nuo 3 proc. iki 2 proc. Šie pažeidimai nustatyti keturiose Vilniaus miesto ir vienoje Vilniaus rajono, vienoje Kauno miesto ir vienoje Kauno rajono tikrintų mokyklų. Pavienių draudžiamų maisto produktų aptikta ir Alytaus, Elektrėnų, Kalvarijos, Kelmės, Mažeikių, Prienų, Raseinių, Šiaulių, Šilalės, Šilutės, Tauragės, Telšių, Trakų miestuose ir (ar) rajonuose patikrintose mokyklose.
Tarnybos inspektoriai uždraudė tiekti neleistinus maisto produktus vaikams ir įpareigojo atsakingus darbuotojus nepriimti iš žaliavų tiekėjų draudžiamų maisto produktų ar produktų su neleistinais maisto priedais.
Vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, prie vaikams mokyklose draudžiamų tiekti produktus priskiriami įvairūs bulvių, kukurūzų ar kitokie traškučiai, kiti riebaluose virti, skrudinti ar spraginti gaminiai, saldainiai, šokoladas ir jo gaminiai, konditerijos gaminiai su glaistu, šokoladu ar kremu, sūrūs konditerijos gaminiai, maisto produktai bei kramtomoji guma su maisto priedais. Mokyklose taip pat negalima tiekti ir pardavinėti gazuotų ir energinių gėrimų, gėrimų su kofeinu, konservuotos mėsos ar žuvies gaminių, genetiškai modifikuoto ar sudėtyje turinčio genetiškai modifikuotų organizmų maisto ir pan.
Specialistų teigimu, 7 proc. maitinimo paslaugas mokyklose teikiančių įmonių vaikus maitina pagal pačių parengtus ir su Visuomenės sveikatos centrais suderintus valgiaraščius. Tačiau per metus 22 mokyklų valgyklose atrinkus 28 mėginius paaiškėjo, jog ketvirtadalio visų patiekalų energinė vertė buvo gerokai mažesnė (daugiau kaip 10 proc.) nei nurodyta gamintojo valgiaraštyje. Pavyzdžiui, moksleiviams siūlytos ryžių su pomidorais sriubos energinė vertė mažesnė 38 proc., varškėčių – 39 proc., šviežių daržovių sriubos – 30 proc. nei turėtų būti.
Bendrų higienos pažeidimų lyginant su praėjusiais metais sumažėjo 11 proc., o savikontrolės – 3 proc. Specialistai atkreipia dėmesį, kad 10 proc. Lietuvos miestų ir rajonų mokyklų reikalingas kapitalinis patalpų remontas.
Taip pat per metus nežymiai sumažėjo mokyklų (nuo 60 iki 58 proc.), kuriose nenustatyta jokių pažeidimų.
VMVT duomenimis, vis didesnė mokyklų dalis skiria ir tiekiamų produktų kokybei, skatina vartoti pieno produktus, vaisius ir daržoves, beveik trečdalis patikrintų mokyklų savo patiekalams gaminti naudoja vietos ūkininkų užaugintas daržoves.
Kiekvienų mokslo metų pradžioje VMVT specialistai vertina ir analizuoja, kaip šalies mokyklose maitinami moksleiviai. Didžiausias dėmesys skiriamas valgyklų patalpų būklei, moksleivių maitinimo kokybei, draudžiamų maisto priedų ar neleistinų maisto produktų tiekimui, mokyklų dalyvavimui sveikos mitybos įpročius ugdančiose Europos Sąjungos finansuojamose programose.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
