Mokslininkas siunčia žinią galvojantiems vietoje skiepo geriau įgyti imunitetą persirgus COVID-19: tai yra loterija

Vakcinacijos nuo koronaviruso procesui šalyje įsibėgėjus, siaubą daliai gyventojų kelia liudijimai apie nepageidaujamas organizmo reakcijas į vakciną. Tačiau mokslininkai skuba raminti – pasirodo, tai, kad sulaukėte organizmo reakcijos į skiepą, iš tikrųjų gali reikšti, kad jums susidarė imunitetas.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė antradienį savo „Youtube“ paskyroje patalpino vaizdo įrašą, kuriame kalbasi su biomedicinos mokslų daktaru, onkoimunologijos ekspertu Mariumi Strioga.

Pokalbio metu aptarti visuomenei dažnai daug klausimų keliantys dalykai, vienas jų – ką reiškia organizmo reakcija į skiepą ir kuo vakcinos suteikiamas imunitetas skiriasi nuo to, kurį gauname gimdami.

Skiriamos dvi imuniteto rūšys

Diskusiją M. Strioga pradėjo aiškinimu, kas iš viso yra imunitetas. Jis yra skiriamas į nespecifinį ir specifinį. Nespeficinis dar kitaip yra vadinamas įgimtu, o specifinis – įgytu. Įgimtą imunitetą sudaro kūne nuolat „patruliuojančios“ ląstelės, tokios kaip neutrofilai, monocitai ir kitos.

„Tai yra tarsi priešakinė imuninės sistemos grandis, kuri yra skirta pati pirmoji pasitikti organizmą užpuolusią grėsmę, šiuo atveju, patogenus“, – pasakojo M. Strioga.

Įgimtas imunitetas organizmui kylančią grėsmę atpažįsta nespecifiškai. Šį imunitetą sudarančios ląstelės atpažįsta tai, kas organizmui yra svetima. Nespecifinis imunitetas kovoja su įvairiomis infekcijomis, navikinėmis, onkologinius susirgimus sukeliančiomis ląstelėmis.

Nespecifinis imunitetas atlieka dvi pagrindines funkcijas. Pirma, grėsmę sukeliančiai dalelei į organizmą patekus, įgimtas imunitetas ją atpažįsta, lokalizuoja ir pradeda naikinti. Antra, kilusią grėsmę įgimtas imunitetas apdoroja bei apie ją suteikia informaciją specifinio imuniteto komponentams.

REKLAMA

Pagrindinis skirtumas, skiriantis specifinį imunitetą nuo nespecifinio, kaip sako M. Strioga, yra tai, kad įgimtas imunitetas grėsmę gali tik atpažinti, tačiau sunaikinti – ne.

Specifinis imunitetas kovoja

Specifinio imuniteto komponentai susidaro tik po kontakto su konkrečia grėsme, patogenu. Organizme, kaip sako specialistas, yra daug mažų „kareivukų“, skirtų kovoti su gausybe galimų grėsmių. Tik „kareivukams“ susitikus su patogenais, prieš konkrečią grėsmę skirti kovoti komponentai sudaro pakankamą infekcijai sukontroliuoti skirtą „kuopelę“.

Specifinis imunitetas negali susidaryti be nespecifinio. Kaip sako mokslininkas, įgimtas imunitetas perduoda informaciją specifiniam ir tik tada konkretūs infekcijos sukėlėjai yra atpažįstami.

Organizmui nuolat būti pasirengusiam kovoti prieš visus galimus patogenus neįmanoma, mat tam neužtektų organizmo resursų, todėl prieš infekcijas skirti kovoti komponentai atsiranda tik realiam pavojui iškilus.

Specifiniam imunitetui taip pat būdinga tai, kad jo pagalba organizmas geba atsiminti ligos sukėlėjus: „Vieną kartą su tuo patogenu susidūrę, jie jau jį atsimena ir antrą kartą į jį reaguos kur kas greičiau.“

Tuo ir yra pagrįsta vakcinacija. Pasiskiepiję savotiškai supažindiname organizmą su ligos sukėlėju, o vėliau su juo susidūrus organizmas į kilusią grėsmę reaguoja greičiau: „Kad nereiktų laukti, kol tie preciziškieji kariai susidarys per kelias savaites, bet kad jau patogenas atėjęs susidurtų su atminties komponentais, kurie iš karto jį bandys sutvarkyti.“

Atminties komponentus, pasak M. Striogos, galima įgyti ir liga persirgus, tačiau tai specialistas įvardija kaip loteriją. Neaišku, ar imuninis atsakas spės susidaryti, ar žmogui dėl ligos nekils komplikacijų ir ar yra tai ligai skirtas gydymas.

„Geriausia imuninę sistemą iškart apmokyti, kad ji jau žinotų, kai tas niekšelis koronavirusas ateis, kad jau specialieji imuninio atsako komponentai iš karto operatyviai sugebėtų reaguoti“, – sako M. Strioga.

REKLAMA

Grūdinimasis nuo ligos neapsaugos

Viešojoje erdvėje buvo girdima siūlymų nesiskiepyti, o stiprinti imunitetą kitais būdais, pavyzdžiui, sveikai maitinantis arba grūdinantis.

M. Strioga sako, kad grūdinimasis yra imuninės sistemos pratinimas veikti mažiau palankiomis sąlygomis. Geriausiai imuniteto komponentai veikia šilumoje, todėl grūdinantis galima tik paskatinti imuninę sistemą greičiau reaguoti nepalankiomis sąlygomis.

Taip pat, kaip organizmui seksis kovoti su virusu, priklauso nuo to, kiek ligos sukėlėjų pateko į organizmą.

„Kartais ir taip nespecifinio imuninio atsako komponentai susitvarkys bet kokiu atveju esant sveikai imuninei sistemai. Bet jeigu viruso kiekis, galintis sukelti ligą, o dabar ir tiriamas Jungtinėje Karalystėje, koks yra tas slenkstis, jeigu jis daug kartų viršija tą minimalų, tuo metu nespecifinio imuninio atsako komponentai tikrai nepajėgs susitvarkyti be pastiprinimo iš tų tiksliųjų precizinių imuninės sistemos karių.

Kad ir kiek grūdinsiesi, taip, kuriam laikui gali būti, kad imuninė sistema mobiliau reaguos, bet čia jau kova tampa nelygiavertė. Jeigu tie kariai nėra pritaikyti atremti agresyvių priešų, tarkim, koronaviruso, ataką nespecifiniu atsaku, tai ir neatrems. Jie lauks pagalbos, kada į pagalbą ateis speficinio atsako komponentai“, – pasakojo M. Strioga.

Kol kas nėra žinoma, ar stipresnis imunitetas susidaro persirgus koronavirusu, ar nuo jo pasiskiepijus. Didžiojoje Britanijoje bus atliekamas tyrimas, kurio metu sveiki žmonės bus užkrečiami skirtingomis koronaviruso dozėmis – vieni gaus mažiau, kiti daugiau. Tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti, koks yra minimalus viruso kiekis, kuris sukelia infekciją.

Pasiskiepijus imunitetas susidaro ne visada

J. Sejonienė sako girdėjusi, kad nepageidaujamų reakcijų į skiepus sulaukę asmenys kartais abejoja, ar nieko po skiepo nepajutus, tikrai susidaro imunitetas. M. Strioga patikina, kad pasiskiepijus imuninis atsakas gali ir nesusidaryti arba būti silpnesnis.

REKLAMA

„Kas yra susiję su imunologija, netgi ir vėžio imunoterapijos atveju, kuo yra didesni šalutiniai poveikiai, tuo geresnio atsako susilauki. Su vakcinomis, panašu, irgi. Jeigu visiškai nieko nepatiri, yra tikimybė, kad imuninis atsakas ar nesusidarys, ar jis susidarys mažesnės amplitudės“, – komentavo mokslininkas.

Tai, kad po skiepo nesusidaro norimas imunitetas, nėra tik vakcinai nuo koronaviruso būdingas požymis, panašių dalykų gali nutikti pasiskiepijus bet kuria kita vakcina. Jokių nepageidaujamų poveikių nebuvimas po skiepo taip pat gali reikšti ir tai, kad pasiskiepijusio asmens imuninė sistema tiesiog reaguoja ramiau.

Nesulaukus jokio imuninio atsako į skiepą ir abejojant, ar imunitetas tikrai susidarė, galima atlikti antikūnų testą.

Sulaukus stipraus imuninio atsako į skiepą, mokslininko teigimu, tai galima traktuoti kaip ženklą, kad imunitetas koronavirusui susidarė.

Visą diskusijos vaizdo įrašą galite peržiūrėti čia:

Statistikos departamento trečiadienio duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 132 tūkst. 888 žmonės, abiem dozėmis – 69 tūkst. 845 žmonės.


Rašyti komentarą...
J
Jau
2021-02-27 13:52:19
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nesuprantiu kodėl po skiepų susirgo tiek daug žmonių. Suprasčiau jei 1ar 2. Reiškia skiepai niekiniai
Atsakyti
-4

j
jojo
2021-02-27 13:46:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vienas zmogus Pasvalyje jau sudalyvavo loterijoj. Aciu uz pasiulyma.
Atsakyti
-4

A
2021-02-27 14:07:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Įgytas imunitetas prieš šį konkretų virusą neapsaugos nuo kito viruso .Jei dabar imtų siausti kita virusinė,tai išguldys visus suskiepytus .Geriau pačiam saugotis .O nuo šios infekcijos dabar "gelbės" kas kiek laiko?
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (22)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų