ES Tarybos Mokslinių ir techninių tyrimų komiteto ekspertų teigimu, mokslo ir studijų reformos turi būti vykdomos kartu.
Tokias išvadas ES ekspertai pateikė išanalizavę mokslinių tyrimų, aukštojo mokslo ir žinioms imlaus verslo padėtį Lietuvoje.
Jie taip pat pažymi, kad reforma turėtų skatinti aukštąsias mokyklas gerinti studijų kokybę, didinti konkurenciją ir universitetų lankstumą, penktadienį pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.
Tyrėjai ragina nepamiršti, kad reforma turėtų užtikrinti šalies aukštųjų mokyklų ir pramonės bendradarbiavimą, kadangi šiuo metu aukštosios mokyklos yra uždari mokslo centrai, o bendras mokslo, švietimo bei novatoriškų pramonės sričių bendradarbiavimo lygis yra žemas.
Švietimo reformos rengėjai planuoja, kad po pertvarkos už studijas aukštojoje mokykloje mokės kiekvienas studijuojantis, išskyrus gabiausius ir socialiai remtinus studentus. Tačiau valstybė žada užtikrinti efektyvią paskolų sistemą, dengiančią studijų išlaidas.
Kiti numatomos reformos aspektai turėtų apimti reguliaraus išorinio aukštųjų mokyklų vertinimo užtikrinimą, mokslo finansavimą konkursiniu principu, socialinių partnerių dalyvavimo didinimą aukštųjų mokyklų valdyme bei nacionalinio biudžeto dalies didinimą mokslui ir studijoms.
Abejones įvairiais šios reformos aspektais yra išsakę konservatoriai, valstiečiai liaudininkai ir liberalų sąjūdis.
Tuo tarpu konservatoriai teigia, kad nėra išsakę jokių abejonių reformos aspektais. Jie visokeriopai pritaria partijų susitarimo dėl reformos principų nuostatoms ir siekia, kad siūloma aukštojo mokslo reforma būtų vykdoma kaip įmanoma greičiau.
Tėvynės sąjunga pabrėžia, kad gabiausiems ir socialiai remtiniems studentams būtina užtikrinti studijų paskolų sistemą, dengiančią studijų išlaidas.
Partijos susitarimą dėl studijų ir mokslo reformos planuoja pasirašyti kitą savaitę.
