Apie 13 proc. Lietuvos vienuolikmečių turi psichikos sveikatos sutrikimų - tokius naujo tyrimo duomenis pristatantys mokslininkai šių skaičių nevadina išskirtiniais kitų šalių kontekste, tačiau perspėja apie per mažą valstybės dėmesį šiai problemai.
"Šiandien jau turime vaikų iki 11 metų tyrimo rezultatus. Nustatėme, kad turinčių psichikos sveikatos sutrikimų vaikų yra apie 13 proc. Pusei tirtų vaikų anksčiau jie nebuvo diagnozuoti, matyt, tėvai manė, kad tai yra norma", - sakė Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto (VU FF) Bendrosios psichologijos katedros docentė Sigita Girdzijauskienė.
Kaip rašo "Lietuvos žinios", gauti duomenys parodė, kad labiausiai paplitęs agresyvus arba piktybiškai nepaklusnus elgesys. Tarp berniukų psichikos sutrikimų pasitaiko daugiau, tačiau taip yra visame pasaulyje. Psichikos sveikatos sutrikimais tyrime įvardijami elgesio, emocijų sutrikimai, hiperaktyvumas.
Tyrimas atskleidė skirtumus tarp miesto ir kaimo: turinčių psichikos sveikatos sutrikimų vaikų mieste yra 12 proc., kaime - 14 proc. Vakarų šalyse tokio atotrūkio tarp miesto ir kaimo nėra. Tautiniu aspektu skirtumų nenustatyta: lietuviai bei kitataučiai psichikos bėdų turi vienodai.
Vienas svarbiausių rizikos veiksnių sutrikimams atsirasti - nepilna šeima, kai vaikas gyvena ne su abiem biologiniais tėvais. Beje, nepilna šeima laikomi ir tokie šeimos variantai, kai vienas iš tėvų gyvena su kitu vyru ar moterimi.
Tačiau tyrimas paneigė nuomonę, kad tėvų išsilavinimas turi įtakos vaikų psichikos sveikatai, - esą labiau išsilavinę gimdytojai gali sudaryti geresnes sąlygas vaikui augti. "Nei mamos, nei tėvo išsilavinimas nėra veiksnys psichikos bėdoms rastis", - teigė S.Girdzijauskienė.
Socialinės ir ekonominės tėvų padėties įtaka, priešingai, yra labai ryški. Vaikų, kuriems nustatyti psichikos sutrikimai, tėvai dažniau neturėjo darbo ar jis buvo nenuolatinis. Tas pats pasakytina apie tėvus, kurie savo pajamas vertino kaip mažesnes. Net dvigubai daugiau socialines pašalpas gaunančių tėvų pažymėjo, kad jų vaikai turi psichikos sveikatos sutrikimų.
Dar viena tyrėjų išvada: paaiškėjo, kad tikimybė, jog turintys fizinės sveikatos problemų, sergantys somatinėmis ligomis vaikai turės ir psichikos sveikatos problemų, yra didesnė. Tarp turinčiųjų psichikos sveikatos sutrikimų, net 18 proc. arba kas penktas vaikas sirgo ir somatine liga. Tarp neturinčių psichikos sutrikimų vaikų somatinėmis ligomis sirgo tik 8 proc. mokinių.
Tyrimo metu mokslininkai nustatė ir psichikos sutrikimų ryšį su sunkiais emociniais išgyvenimais. "Patirtas stiprus emocinis sukrėtimas - tėvų skyrybos, senelių, tėvų mirtys yra rizikos veiksnys rastis psichikos sutrikimams. Tokių išgyvenimų metu vaikai paprastai nesulaukia pagalbos, nes suaugusieji būna užsiėmę savo problemų tvarkymu, o atžaloms laiko ir dėmesio nebelieka", - komentavo psichologė.
Pasak pirmojo Lietuvoje epidemiologinio vaikų psichikos sveikatos tyrimo rezultatus pristatančios mokslininkės, tyrimas atskleidė problemas, kurių ignoravimo pasekmes stebime šiandien.
"Manau, kad dabar vykstantis karas keliuose, kuriame dažnai "dalyvauja" jauni žmonės, dideli jų savižudybių mastai yra valstybės neinvestavimo į vaikus pasekmė. Palikti likimo valiai, užaugę jie susikūrė savitą gyvenimo filosofiją: jei tada, vaikystėje, manimi niekas nesirūpino, nesidomėjo, man dabar irgi nerūpi aplinkinis pasaulis, o ir pats sau esu nesvarbus. Ir šiandien valstybės rūpinimasis vaikais yra daugiau epizodinis, - jei kuri mokykla pakliuvo į specialią programą - gerai, jei ne - problemos paliekamos tarpti. Reikėtų užtaisyti spragą, atsiradusią sugriuvus nemokamo popamokinio ugdymo sistemai, pasirūpinti, kad užklasinė veikla nieko nekainuotų", - įsitikinusi S.Girdzijauskienė.
Tyrimas atliktas 2003 - 2006 metais. Jame iš viso dalyvavo 3 tūkst. 7-16 metų amžiaus vaikų iš visos Lietuvos.
