Klaipėdoje per teismus reikalaujama panaikinti sprendimą rinkliavą už atliekas skaičiuoti pagal būsto plotą ir prašoma leisti žmonėms mokėti pagal jame deklaruotus gyventojus. Tačiau panašu, kad tokia tvarka grėstų didele sumaištimi. Dienraštis „Šiaulių kraštas“ rašo, kad Šiauliuose, kur gyventojai moka būtent pagal deklaruotą gyvenamąją vietą, žmonių nepasitenkinimas tokia atliekų rinkliavos sistema vis didėja.
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras neišbrenda iš problemų. Gyventojų pasipiktinimo banga dėl išaugusios rinkliavos, neatliekamų paslaugų, netikslių sąskaitų ne tik kad neslūgsta, bet tampa vis revoliucingesnė.
Šiaulių rajono Lukšių, Gilaičių, Smilgių, Sauginių kaimų bendruomenės organizuotai reikalauja, kad šiukšlių išvežimo mokestis būtų diferencijuotas pagal išvežamų atliekų kiekį. Vasarį, sulaukę sąskaitų, minėtų kaimų gyventojai stvėrėsi už galvų. Kaimo žmonėms nesuprantama, kodėl mokestis nuo 18 litų pernai šiais metais staigiai kilo iki 60 litų.
Tokie pinigai, Lukšių bendruomenės pirmininkės Vidutės Meižienės teigimu, kaimo žmonėms, ypač daugiavaikėms šeimoms, itin skaudžiai kerta per biudžetą. Vasarį sušauktame Lukšių bendruomenės gatvių komiteto susirinkime nuspręsta, kad Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (ŠRATC) nustatyta tvarka žmonėms iš esmės yra neteisinga.
Anot V. Meižienės, greta gyvena aštuonių asmenų šeima, kurios vaikai išvažinėję po užsienius. Sąskaitos atėjo visiems.
Šiaulių rajono merui Algimantui Gaubui jau įteiktas bendruomenių pirmininkų pasirašytas raštas su prašymu sumažinti rinkliavą už atliekų išvežimą. Gyventojai rinkliavą vertina ne tiktai kaip finansinę, bet ir kaip moralinę skriaudą. Todėl neketina sustoti. Ateityje bendruomenės planuoja kreiptis į vartotojų teisių apsaugos gynėjus, Seimo narius, prezidentą, advokatus, jei reikės, sakė V. Meižienė, žmonės eisią ir iki Briuselio.
Praėjusiais metais Šiaulių rajono sodų bendrija „Šilojai“ bendrais konteineriais nesinaudojo, bet gavo sąskaitą, kurioje nurodyta 2 555 litų skola, paskaičiuota nuo visų 330 valdų. Pasak bendrijos pirmininkės Vandos Švėgždienės, žiemą sodas tuščias, gyvena vos 63 savininkai, kurie savo valdose turi asmeninius konteinerius ir moka rinkliavą.
„Gyveni ar negyveni - mokėk. ŠRATC į bendrą sąskaitą įjungė ir tuos, kurie jau turi konteinerius, grasina, jei nemokėsim duoti į teismą“, - sakė V. Švėgždienė. Dėl sodininkams primetamų skolų bendrija rengiasi kreiptis į teismą.
„Šiukšles pradėjo vežti 2008 metų sausio 15 dieną, o sąskaitas gavome nuo 2007 metų rugsėjo 1 dienos. Mano šeimoje registruoti 7 asmenys. Per mėnesį kiekvienas už šiukšles sumokame po penkis litus. Taigi viena išvežta šiukšlių dėžė mūsų šeimai kainuoja 35 litus“, - rašė skundą rajono gyventojai „Šiaulių krašto“ redakcijai.
„Vakarų ekspresui“ pasiteiravus ŠRATC administracijos, kaip jiems sekasi surinkti rinkliavą ir ar iš tiesų jų bendrovę slegia milijoninės skolos, įmonės atstovai tvirtino negalintys pateikti šių duomenų, nes tai esą komercinė paslaptis.
Sigita Stonkienė