Pastarųjų dienų lijundra ir kiek šiltesni orai apsunkino gyvenimą žvėrims: negana to, kad miške gausu sniego, ant jo susidarė kieta, galūnes žalojanti pluta. Svarstoma, kaip šią problemą išspręsti.
Likus dienai iki Kūčių į miestą atklydo stirna. Stovinčią kone iki pilvo sniege žmonės ją pastebėjo S. Kerbedžio gatvėje. Sugautas žvėrelis nuvežtas į Gamtos mokyklą. Po švenčių stirna buvo išvežta į miške esantį voljerą.
Labiausiai kenčia stirnos
Panašios pagalbos šią žiemą gali prireikti ne vienam miško gyventojui. Mat dėl permainingų orų situacija miškuose aplink Panevėžį gana sudėtinga. Dėl to sunerimęs aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas gyventojų prašė padėti žvėrims, o medžiotojų pagalvoti, ar ne garbingiau nemedžioti, kai gyvūnams ne tik sunku susirasti maisto, bet ir išklampoti per apledėjusias pusnis, žalojančias jų kojas.
Aplinkosaugininkų teigimu, dabar bene sunkiausia stirnoms. „Ir taip nebuvo lengva – brisdavo iki pilvo sniegu, o dabar dar pluta“, – sako Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Albertas Mikašauskas.
Situacija nepavydėtina
A. Mikašauskas teigia pats po švenčių važinėjęs netoli Naujamiesčio, Krekenavos ir laukuose ne vienoje vietoje matęs į būrelius besiglaudžiančias stirnas.
Pasak gamtosaugininko, blogiausia tai, kad suteikti stirnaitėms daugiau pagalbos sunku. Būtų galima pastumti sniegą, padaryti takus, tačiau tai ne tik brangiai kainuoja, bet ir reikia žemės savininko sutikimo.
O štai stambesni kanopiniai žvėrys – briedžiai, elniai – tokių problemų kol kas neturi.
Miške dabar nelengva ir šernams, gimusiems vėliau rudenį: jiems taip pat sunku judėti, kojas žaloja sniego pluta. „Situacija nepavydėtina“, – apgailestavo A. Mikašauskas. Tiesa, kol kas informacijos apie kritusius ar susižalojusius žvėris Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija neturi. Bet jos viršininkas spėjo, kad Aplinkos ministerija priims apribojimus medžioklei. A. Mikašauskas nemanė, kad žvėrys dabar badauja – pašaro jiems parūpina ir medžiotojai.
Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Petras Narbutas patvirtino, kad jų nariai rūpinasi žvėreliais. „Tai mūsų pareiga. Jei nešeri – nemedžioji“, – sako jis. Esą jei nešertų žvėrių žiemą, vėliau neturėtų ko medžioti – miškų gyventojai pasitrauktų kitur, kur daugiau maisto ir lengviau išgyventi.
Tiesa, P. Narbuto teigimu, Panevėžio rajono miškuose padėtis dar nėra labai baisi: sniego daug, bet dar įmanoma rasti, kur jo mažiau – pavyzdžiui, po eglutėmis. Tačiau medžiotojas sutinka: problema rimta. „Žvėrims sunku, tad ministro kreipimasis – pačiu laiku“, – mano jis.
Ieško pagalbos būdų
Pasak P. Narbuto, medžiotojai bando organizuoti ir kitokią pagalbą. Jie ruošiasi tartis su ūkininkais, tarp kurių yra medžiotojų, kad šie leistų kiek nuvalyti laukuose žiemkenčius.
„Stirnoms reikia žalio pašaro“, – sakė jis.
P. Narbutas nemanė, kad stirnos ūkininkams pridarys daug žalos ar sniego nuvalymas pakenks žiemkenčiams.
Jis tikisi, jog miškininkai nulenks drebulių, kad žvėrys galėtų pagraužti žievės. Jos šiuo sunkiu metu taip pat padės.
Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas teigia, kad gyvūnai dabar verčiasi nelabai sunkiai, žvėrys pasirengę žiemai, nėra labai nusilpę, gali lengviau kentėti.
Tačiau jei tokia situacija tęstųsi apie porą mėnesių, tuomet būtų bėda.
Daiva SAVICKIENĖ