Trys jauni šiauliečiai, susiruošę pasilinksminti sodo namelyje, nežinojo, jog du litrai degtinės juos išskirs amžiams. Po girtų kruvinų muštynių namelyje vienas iš vaikystės draugų, Laimonas, nukeliavo į šaltą kapą, kitas, Andrius, užsidirbo teistumą, trečias, Eugenijus, – gražiausius jaunystės metus praleis už grotų.
Atvežė mirtinai sumuštą
„Policija? Pas mus ką tik atvežė smarkiai sumuštą jauną vyrą – 20 metų šiaulietį Laimoną Sutkų. Be sąmonės. Atvažiuokite aiškintis.“
Pagal įstatymą ligoninės medikai policijai privalo pranešti apie visus pas juos atvežtus rimtą smurtą patyrusius pacientus, todėl šiemet sausio 27-osios rytą tokią žinią telefonu iš Šiaulių apskrities ligoninės užregistravo to paties didmiesčio policijos budėtojas.
Į ligoninę nuskubėjo kriminalistai, tačiau pasikalbėti su sumuštuoju negavo progos – taip ir neatgavęs sąmonės, po valandos jis mirė. Vėliau ekspertai nustatys, kad vyras buvo mušamas kumščiais, spardomas, pliekiamas pagaliu. Mirtis nelaimėlį ištiko nuo smūgių į galvą ant smegenų išsiliejus kraujui.
Kriminalistai ligoninės priėmimo skyriuje sužinojo, kad L. Sutkų atvežė greitosios pagalbos autobusiukas, kurį iškvietė taksistas. Pastarasis policininkams papasakojo, kad apie penktą valandą ryto sulaukė iškvietimo į šiauliečių sodų bendriją „Žalgiris“, esančią prie Rėkyvos ežero, netoli kavinės „Pušelė“.
Atvykęs vairuotojas pamatė, kaip du treninguoti jauni vyrai ant rankų išneša trečiąjį. Pastarasis buvo be sąmonės, kruvinas, todėl taksistas atsisakė trijulę vežti, paragino iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Kadangi vaikinai paaiškino, jog jų mobilusis išsikrovęs, taksistas pats paskambino medikams.
Įtariamuosius suėmė miegančius
Greitosios pagalbos autobusiuko personalas patvirtino taksisto žodžius. Medikai prisiminė, kad atvykę prie sodo namelio rado ant žemės paguldytą kruviną vyrą be sąmonės. Šalia jo buvę du jauni vyrai paaiškino, jog tai jų draugas Laimonas, kuris esą naktį kažkur ėjęs, buvęs kažkokių chuliganų užpultas ir sumuštas. Treninguotieji norėjo savo draugą lydėti į ligoninę, bet medikai neleido.
Tyrėjai nuskubėjo į paslaptingąjį sodo namelį, bet jis jau buvo tuščias. Kraujo lašai ant sniego nebyliai liudijo, jog policininkai nepasiklydo.
Taigi kriminalistams teko raustis po savo kompiuterių duomenų bazes. Išsiaiškinę namelio savininką, sekliai vyko pas jį, kol pagaliau sužinojo, kad praėjusią naktį namelyje buvo leista pasisvečiuoti giminaičiui Eugenijui Zemkojui (20 m.) su dviem bendraamžiais draugais – Laimonu Sutkumi bei Andriumi Bartkevičiumi.
Tą pačią dieną, apie pietus, policininkai Eugenijų ir Andrių rado miegančius namie. Vaikinai, žinoma, buvo sulaikyti ir išvežti į komisariatą tardyti.
Išaiškėjo, jog E. Zemkojus, A. Bartkevičius ir L. Sutkus – ne tik kaimynai, bet ir draugai nuo vaikystės. Susitikę sausio 26-ąją jie nutarė pasilinksminti E. Zemkojaus giminaičių sodo namelyje. Vaikinai užsuko į parduotuvę, kur nusipirko du litrinius butelius degtinės (!), gaivos, dešrelių. Trijulę į sodą šeimos automobiliu nuvežė Eugenijaus tėvas.
Lemtingi žodžiai bare
Namelyje vaikinai užkūrė židinį ir, gurkšnodami degtinę, išsikepė dešrelių. Besibaigiant antrajam buteliui, jau smarkiai apgirtę vaikinai susipyko ir susimušė. Tikslios įvykio detalės taip ir liko paslaptis, nes Laimonas nebegali papasakoti, o E. Zemkojus su A. Bartkevičiumi verčia kaltę vienas kitam ir net užmuštajam. Abu tikino, esą pasigėręs L. Sutkus ėmęs provokuoti muštynes, mojuoti buteliu. Nežinia, ar tai tiesa, tačiau Laimonas buvo mušamas kumščiais, spardomas, daužomas kėdės koja. Kai netekęs sąmonės L. Sutkus apsišlapino, mušeikos nesuprato, kad taip atsitinka visiems mirštantiesiems, todėl savo draugą dar padaužė pagaliu per tarpukojį.
Numetę Laimoną ant sofos, E. Zemkojus su A. Bartkevičiumi pabaigė tuštinti degtinės butelį, po to aptvarkė kambarį ir nusnūdo... Paryčiais atsibudę vyrai pamatė, jog draugas atrodo dar blogiau – be sąmonės, visas pamėlęs – todėl nusprendė jį vežti į ligoninę. Kas buvo toliau – jau žinome.
Policijos tyrėjai abu smurtautojus apkaltino žmogžudyste. Tačiau nuosprendį nulėmė... šiaulietė barmenė. Mat kai greitoji medicinos pagalba L. Sutkų išvežė į ligoninę, E. Zemkojus su A. Bartkevičiumi, susistabdę taksi, grįžo į Šiaulius. Namuose bičiuliai neužtruko – persirengę kruvinus drabužius, nupėdino į netoliese visą parą veikiantį alaus barą „Dubijos svetainė“.
Į barą – kruvinomis rankomis
Pareigūnams liudijusi barmenė prisiminė, kad nuolatinis klientas, pravarde Geniukas, atėjo kruvinomis rankomis. Jas bare nusiplovęs, vaikinas prie stalo sugėrovams garsiai kalbėjo apie nakties įvykius: „Užmušiau savo geriausią draugą, – nebijojo prisipažinti E. Zemkojus. – Jei būčiau žinojęs, kad jis nelaiko smūgio, būčiau tiek į galvą nedavęs!“
Ekspertai nustatė, kad L. Sutkų mušė abu sugėrovai, bet vaikinas mirė nuo vieno itin stipraus E. Zemkojaus smūgio į galvą.
Šiaulių apygardos teismas žudiką nuteisė kalėti 11 metų. E. Zemkojus taip pat įpareigotas L. Sutkaus tėvams atlyginti 2900 litų laidojimo išlaidų bei 150 000 litų moralinę žalą.
A. Bartkevičiui, galima sakyti, labai pasisekė. Kadangi jo smūgiai draugui nebuvo mirtini, jam kaltinimai perkvalifikuoti į švelnesnius ir skirta kalėti tik 8 mėnesius. Kadangi jau tiek laiko buvo praleidęs suimtas, mušeika paleistas teismo salėje.
Sigitas Stasaitis
