Mirštantys lietuviai lieka vieni: yra vos keli savanoriai, galintys juos palydėti į paskutinę kelionę

Vienintelio Kauno hospiso vadovai kas mėnesį priversti galvoti apie išlikimą. Nors paslaugos reikalingos, kol kas jos teikiamos tik pacientų namuose, patalpų stacionarui gauti nepavyksta. Tačiau vilties suteikia Seime pradėtas svarstyti įstatymas. O Sveikatos apsaugos ministerija susizgribo, kad valdžia iki šiol kalbėjo ir darė per mažai, kad žmogus oriai praleistų paskutines savo gyvenimo dienas.

Kasdien Kauno hospiso nariai atskuba į pagalbos laukiančių kauniečių namus. Slaugytoja Vilma šį kartą lanko ant patalo gulinčią Rūtos mamą, pakalbina ir iš akių žvilgsnio supranta, kokia jos nuotaika.

O tuomet imasi įprastų slaugytojai darbų – maitinimas, vaistai, kitos procedūros. O vėliau ramus buvimas drauge, kad artimieji galėtų susitvarkyti būtinus reikalus ar pailsėti. Štai pati Rūta, visą parą praleidžianti prie mamos, nors ir baigusi medicinos mokslus, su savo darbu buvo priversta atsisveikinti – iš pradžių dar bandė derinti – bet mamos sveikata vis silpo.

„Kadangi liga yra tokia palaipsniui progresuojanti, šoninė miotrofinė sklerozė, tai viskas prasideda nuo raumenų silpimo iki visiško paralyžiaus. Tai hospiso pagalba yra efektyviausia, su kuria teko susidurti“, – sako kaunietė Rūta Lileikaitė.

Šis hospisas įsteigtas prieš 5 metus, dirba daugiausia savanoriai, tačiau yra ir kvalifikuotų specialistų, kurių paslaugas apmoka Ligonių kasa. Kitos lėšos yra parama. Vadovė sako, kad kas mėnesį balansuoja ant išlikimo ribos.

„Kadangi pragyvename iš 2 proc. iš rėmėjų lėšų ir iš savanoriško darbo, šiai dienai turime 10 darbuotojų. Tai kiekvienas mėnuo yra klausimas, ar užteks pinigų išmokėti darbuotojams atlyginimus“, – teigia Kauno hospiso vadovė Kristina Krasko.

Šiuo metu Kauno hospisas paslaugas teikia 18 sunkiai sergančiųjų pacientų – visos paslaugos žmonėms nemokamos:

„Tie žmonės, kurie yra palikti, pamiršti, nuo kurių nusisuka visi, nes tai yra paskutinė jų gyvenimo kelionė, jie yra mirštantys, jie yra išeinantys, reiškia, jiems nieko daugiau nebereikia – ar tikrai? Teikiame medicinines paslaugas, šalia to, hospisas teikia ir socialines paslaugas, psichologines, sielovados klausimus sprendžiame.“

REKLAMA

Tad situacijų yra įvairių. Vytenis – vyras nuo mažens neįgalus, juda tik su elektriniu vežimėliu, jam yra paskirta paliatyvi pagalba. Juo rūpinasi šeima, o kai prireikia ir hospisas:

„Ateina gydytoja, ateina savanoriai ir kas labai džiugu, kad gali paskambinti vadovei Kristinai ar savanorių kordinatorei ir jos išsprendžia bet kokią problemą, tu tik pasakai ir sako ok, bus sutvarkyta.“

Pasak hospiso vadovės, nors ir jaučiasi reikalingi žmonėms – įvairios institucijos abejingos. Esą į prašymą dėl patalpų Kauno savivaldybė ignoruoja motyvuodama, kad tam nėra teisinio pagrindo:

„Matome, kad Kauno miesto savivaldybė nėra pasirengusi hospiso idėjai, mes kviečiame ją tapti dalininkais, tiek prisidėti prie mūsų veiklos.“

Ir prezidentūra paragino Kauno savivaldybę ieškoti sprendimo būdo, kaip užtikrinti hospiso veiklą. Valdžia sureagavo savaip: pasiūlė hospisui išplėsti savo paslaugų spektrą ir tapti kone panašiais į jau egzistuojančias dešimtis globos ar slaugos įstaigų, ir, žinoma, siūlyti savo paslaugas savivaldybei, kad ši jas pirktų.

„Paslauga susiformavusi tiek, kiek jie teikia savo rate, pagal savo galimybes, poreikiai tikrai yra dideli mieste, todėl mes sakome, kad ateitų pas mus kaip atlygintina paslauga, kaip mes perkame iš tų pačių paslaugų teikėjų ir tą pačią socialinę paslaugą“, – pasakoja Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Jolanta Baltaduonytė.

„Matome, kad tai neatitinka pačios įstaigos lūkesčio ir to, ko mums reikia…Viešieji pirkimai yra konkursas. Ar mes galime konkuruoti? Su kuo mes galime konkuruoti, jei mes esame vienintelė tokio pobūdžio įstaiga Kauno mieste?“, – kalbėjo K. Krasko.

O štai dėl patalpų hospiso stacionarui, savivaldybė atkerta neturinti teisinio pagrindo, kaip jas suteikti. Tačiau dabar hospisui sužibo viltis, mat Seime skinasi kelią įstatymo pataisos.

REKLAMA

„Kauno hospisas yra tapęs simboliu, kokioje vargo situacijoje yra atsidūrusios kai kurios nevyriausybinės organizacijos. Įstatymo pataisa suteikia galimybę savivaldybėms suteikti panaudos pagrindais patalpas būtent paliatyvią paslaugą teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms“, – mano Seimo narė Audronė Jankuvienė.

Tik šį pavasarį hospisai pagaliau oficialiai pripažinti lygiateisiais paliatyvių paslaugų teikėjais. Sveikatos apsaugos ministras pripažįsta, kad iki šiol apie šį svarbų paskutinį žmogaus gyvenimo tarpsnį vengta kalbėti, trūksta ir įstatymų.

„Taip kaip mes visi gimstam, taip neišvengiamai turėsime ir iškeliauti iš šio pasaulio. Žmogus turėtų tą padaryti oriai ir hospiso vienas iš tikslų pasirūpinti, be abejo, kad dalį tų paslaugų mes turėsime apmokėti“, – teigia Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Lietuvoje yra tik du hospisai, Kauno ir nuo 2012 metų veikiantis Vilniaus, kuriame yra vos 14 lovų stacionaras bei kuriamas dienos centras.


Rašyti komentarą...
L
LT
2019-10-03 21:38:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
kodel pvz Vijuneles dvaras tam negalejo buti panaudotas?
Atsakyti
-2

V
Vilma
2019-10-03 21:30:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
O,kiek stov tuščių namų,pvz Jurbarko raj,VIEŠVILĖ,buvę Vaikų Namai,buvo gera bazė tai draskė juos kas galėjo kur valstybė veiz,galima tę senelių namus valstybinius padaryti,ar kurotą,gamta graži,ir dddd
Atsakyti
-2

L
Linas
2019-10-03 21:49:48
Pranešti apie netinkamą komentarą
Mūsų politinis „elitas "randa pinigų pirkti metalo laužą iš Vakarų Europos, kuris Lietuvoje vadinamas karinė technika, bet tokiems dalykams niekas neieško.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (5)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų