Seime vakar surengta diskusija, ar būtinai kiekvienam žmogui privaloma turėti asmens tapatybės kortelę arba ją ir dar pasą. Nors kortelių reikalingumu jau imama abejoti, “Vakaro žinios" išsiaiškino, kad naujo pavyzdžio šių dokumentų gamybai bus “įsisavinta" net per 100 mln. litų. Beje, neką mažesnės sumos panašiems dalykams išleidžiamos kas dvejus metus.
Milžiniškos išlaidos
Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) vakar surengė klausymus, ar nevertėtų Lietuvoje suvienodinti asmens tapatybės kortelės ir paso teisinio statuso. Ne paslaptis, kad šiuo metu pasas yra menkesnis dokumentas už kortelę, nors jis ir pripažįstamas visame pasaulyje, o kortelė - vos 33-ose Europos valstybėse. Turintiesiems asmens tapatybės kortelę pasas nėra būtinas, tačiau turėti vien pasą kažkodėl nepakanka.
Nors žodis “kažkodėl" galbūt ir ne visai tinka. “Vakaro žinios" išsiaiškino, kad 2009-aisiais pradėtos išduoti naujo pavyzdžio kortelės kažkam galėjo tapti puikiu pasipelnymo šaltiniu.
“Sudarytas 3 metų trukmės sandoris dėl 950 tūkst. asmens tapatybės kortelių kartu su valstybės tarnautojų pažymėjimais gamybos. Sandorio vertė - 91 mln. litų be PVM", - atskleidė IVPK pirmininkas Vytautas Grubliauskas. Su PVM išleistina suma - 110 mln. litų.
Beprasmiai pirkiniai
V.Grubliauskas atskleidė ir dar vieną šokiruojantį faktą - į minėtą sumą įeina ne tik dokumentų blankų, popieriaus ir kitų žaliavų pirkimas, bet ir technikos, reikalingos asmens dokumentų gamybai, pirkimo išlaidos. Pasirodo, anksčiau įsigyta technika pripažinta nebetinkama. Jos kaina - neskelbiama.
Analogiškai pasielgta ir 2008-aisiais, kai buvo pradėti gaminti vadinamieji europinio pavyzdžio vyšniniai pasai. Lenkijos įmonė “Polska Wytwórnia Papierów Wartościowych S.A." su Lietuva sudarė 54,794 mln. litų vertės sutartį. Į sumą įėjo ir elektroninių dokumentų blankų išrašymo įrangos pirkimas. Nauja įranga nupirkta, o senesnė, visai neseniai įsigyta, buvo nurašyta, nes pripažinta netinkama. Nuostolis valstybei - apie 10 mln. litų. Kaltieji nenubausti.
Tempia gumą
Anot V.Grubliausko, vakar komiteto klausymuose vyravo trys pagrindinės nuomonės: leisti žmonėms rinktis, kurio dokumento nori; palikti tik asmens tapatybės korteles; viską palikti taip, kaip dabar yra.
Vyriausybė vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio siūlymu dar pernai buvo pritarusi pirmajam variantui.
“Atsižvelgdami į ekonominę situaciją ir žmonių poreikius, norime suteikti galimybę patiems apsispręsti, koks dokumentas jiems labiau reikalingas", - sakė ministras. Tačiau jo žodžiai iki šiol netapo kūnu.
Beje, iki 2003-ųjų toks naujadaras kaip asmens tapatybės kortelė Lietuvoje iš viso neegzistavo. Idėjos pagrindiniu dokumentu paskelbti asmens tapatybės kortelę kalviu buvo 2001-aisiais Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui vadovavęs Raimondas Šukys. Jo vardu registruotas vėliau Seimo patvirtintas projektas, kuriuo kortelės statusas pripažintas viršesniu nei paso.
Chronologija
* 1992-aisiais tuometinė konservatorių atstovo Gedimino Vagnoriaus Vyriausybė vykdė konkursą dėl Lietuvos piliečių pasų gamybos. Kiek jis kainavo - didžiausia paslaptis. Pasirodo, net sunaikinti visi su juo susiję dokumentai.
Pirmieji pasai tiko ilgiausiai - net iki 2002-ųjų. O paskui prasidėjo niekaip nesibaigiantys asmens dokumentų tobulinimai. Įvairiausi konkursai buvo rengiami socdemų, darbininkų, libcentristų ministrų.
* 2002-aisiais įvyko net du konkursai. Vokietijos įmonė “Bundesdruckerei" už neaiškią sumą pradėjo gaminti naujovę - asmens tapatybės korteles. Tais pačiais metais sumanyta, kad nebesaugūs ir senieji pasai. Vokietijos įmonės subrangovė Suomijos įmonė “Setec OY" su Lietuva sudarė 43,153 mln. litų vertė sutartį, ir pradėti išrašinėti “saugūs" pasai.
* 2005-aisiais sumanyta, kad paso pirmajame vidiniame puslapyje reikia pradėti spausdinti jo turėtojo pavardę, vardą ir nuotrauką, 2006-aisiais į pasus pradėti įrašinėti biometriniai duomenys. Kiek milijonų litų tai kainavo - nežinoma.
* 2008-aisiais - vėl nauji, vadinamieji europinio pavyzdžio pasai už 54,794 mln. litų.
* Nuo 2009-ųjų išduodamos naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelės. Pernai birželį pradėta dar viena naujovė - į pasus imta įvedinėti naujus biometrinius duomenis - pirštų atspaudus.
