Panevėžio vadovams teko skubiai parengti projektinį planą, kaip miestas išleistų bemaž 200 milijonų litų, mat pavėlavus planą išsiųsti į sostinę pinigų panevėžiečiai gali ir nematyti.
Dar vasario 21 dieną miesto Savivaldybė iš Vidaus reikalų ministerijos gavo informaciją apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimą 2014–2020 metais.
Jeigu vakar miesto Savivaldybės valdininkai iki darbo pabaigos spėjo į VRM išsiųsti preliminarų lėšų panaudojimo planą, Panevėžys gali tikėtis gauti apie 200 milijonų litų.
Investicijų skyriaus vedėja Diana Bajorūnė buvo įsitikinusi, kad pamąstymus, kur galima panaudoti europinius pinigus, suspės išsiųsti į ministeriją.
Ramus buvo ir miesto meras Vitalijus Satkevičius: esą nerimauti nėra ko – ES tų pinigų dar nepatvirtino.
Spėjo sugalvoti, kaip leis pinigus
Rengdamasi naujajam 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo laikotarpiui, VRM kartu su Europos Komisija rengia naujojo laikotarpio regioninės politikos kryptis. Viena iš siūlomų iniciatyvų – per Europos regioninio plėtros fondo programas remti tvarią miestų plėtrą.
Šio siūlymo esmė yra penkiuose didžiuosiuose šalies miestuose taikyti kompleksines programas, tvarkant tam tikras problemines miestų teritorijos dalis. Iš viso penkiems didžiausiems miestams – Vilniui, Kaunui, Klaipėdai, Šiauliams ir Panevėžiui – planuojama skirti apie vieną milijardą litų, todėl kiekvienas miestas gautų po 200 milijonų.
Milijoninių europinių lėšų preliminarų panaudojimo planą Panevėžio miesto savivaldybė, kaip ir kitos didžiųjų miestų savivaldybės, į VRM turėjo spėti išsiųsti vakar.
Savivaldybės Investicijų skyriaus vedėja D. Bajorūnė vakar įtikinamai aiškino, esą niekas niekur nevėluoja ir iki darbo pabaigos spės išsiųsti projektinius pasiūlymus, kam planuojama panaudoti 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšas.
„Siųsime į ministeriją elektroninį projektinį pasiūlymą, taip pat išsiųsime laišku. Labai svarbu žinoti, kaip tuos pinigus galima naudoti, todėl Savivaldybėje vyko diskusijos, nustatomos prioritetinės vietos, kurias galima būtų tvarkyti. Juolab kad lėšas būtina naudoti pagal nustatytus griežtus reikalavimus“, – informavo D. Bajorūnė apie europinių pinigų dalybas. Pasak jos, sudaryta darbo grupė per dvi savaites, skirtas ministerijos, turėjo nutarti, kokia miesto dalis bus sutvarkyta kompleksiškai.
„Darbo grupė pritarė, kad tvarkyti būtina miesto centrinę dalį, nes tai Panevėžio veidas, – aiškino Investicijų skyriaus vadovė. – Kadangi miesto centrinė dalis tai ne tik Laisvės aikštė, bet gerokai didesnis plotas, preliminariai siūlyta šią miesto dalį tvarkyti kompleksiškai, kad ji taptų patraukli. Tiesa, tenka pripažinti, kad VRM davė nerealiai mažai laiko projektiniam planui sukurti, kaip galėtume tinkamai panaudoti apie 200 milijonų litų.“
Ruošė skubotai
Į darbo grupę svarstyti milijoninių europinių lėšų panaudojimo galimybių įtrauktas miesto Tarybos narys valstietis liaudininkas Juozas Bečelis „Panevėžio balsui“ pripažino, kad pati svarbiausia dilema buvo laiku išsiųsti projektinį planą ministerijai. „Labai svarbu spėti įšokti į nuvažiuojantį traukinį“, – perspėjo jis.
Į darbo grupę J. Bečelis sakė buvęs įtrauktas kovo 1-ąją, o svarstyti 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimo galimybių pakviestas jau kitą dieną – kovo 2-ąją. „Tame posėdyje dalyvauti negalėjau ir į diskusijas įsitraukiau truputį vėliau. Beje, darbo grupėje dalyvauju ne kaip politikas, bet kaip Prekybos, pramonės ir amatų rūmų atstovas“, – patikslino J. Bečelis ir sakė nenorintis kaltinti ar priekaištauti Savivaldybei, kad teko skubotai ruošti investicinių projektų kompleksą.
„Svarbiausia gauti iš ministerijos patvirtinimą, kad mūsų projektinis planas tinka, ir žinoti, kad galime toliau tęsti pradėtą darbą, – svarstė darbo grupės dalyvis. – Kaltinti vienas kitą nėra prasmės. Be to, galima kaltinti ir ministeriją, kuri tokiam kompleksiškam projektui parengti suteikė tik dvi savaites, nes Savivaldybėje dokumentai iš VRM buvo gauti vasario 21 dieną. Todėl tinkamai parengti investicinį projektą per dvi savaites neįmanoma.“ J. Bečelis taip pat neslėpė, jog paskubomis sudarytoje darbo grupėje natūraliai kilo ginčų, kuri miesto dalis tinkamiausia projektui įgyvendinti.
„Juk ne juokai – siūloma 200 milijonų litų, kuriuos reikia tinkamai panaudoti, – sako Tarybos narys. – Ir ne tik panaudoti: projektas turi būti toks, kad pinigai Panevėžiui būtų skirti. Svarbiausia dilema – laikas, pinigai ir kam tie pinigai bus panaudoti. Galvosūkis nemažas. Todėl, žinoma, tenka pripažinti, kad projektinis planas parengtas skubotai.“
Laiko per mažai
Mero pavaduotojas Petras Narkevičius taip pat pripažino, kad kompleksiniam investicijų projektui, kuris būtų įgyvendintas 2014–2020 metais už europinius pinigus, parengti laiko buvo per mažai.
„Nors tai ir preliminarų siūlymai, bet jie VRM turėjo pasiekti kovo 7 dieną, – pasakojo vakar pakalbintas vicemeras. – Laiko tikrai per mažai. Be to, darbo grupė įvairialypė, kiekvienas jos dalyvis pateikė savo siūlymus.“
Visus tuos siūlymus, anot vicemero, teko taip pat paskubomis aptarti ir nuspręsti, kurie iš jų tinkamiausi.
„Juk negalima siūlyti vėl keisti trinkeles Laisvės aikštėje, – ironizavo P. Narkevičius. – Reikia galvoti, kur būtų galima investuoti galimo projekto lėšas, kad miestas taptų patrauklus, o investicijos būtų naudingos.“
Pats mero pavaduotojas sakė ne su visais siūlymais sutikęs. „Prieštaravau siūlymui leisti būsimus pinigus kultūros centrui „Garsas“ tvarkyti, – atviravo. – Mano galva, pinigai būtų išmesti į balą. Argi galima milijonus kišti į pastatą, jeigu į kino seansus susirenka vos devyni žmonės?“
„Minčių ir siūlymų kiekvienas darbo grupės narys turėjo nemažai, bet labai svarbu, kad tie siūlymai būtų perspektyvūs“, – pabrėžė P. Narkevičius.
Bangas kelti dar per anksti
Miesto meras Vitalijus Satkevičius ramino ir teigė, esą „nėra ko prieš laiką kelti skandalą“, nes VRM reikia pateikti tik preliminarų planą, kur būtų galima panaudoti ES struktūrinio fondo lėšas.
„Tų lėšų dar nėra net numatyta, – aiškino vakar meras. – Tai ateities lėšos, kurių dar gali ir nebūti. Ministerija prašo pateikti preliminarų projektą, kurią Panevėžio vietą norėtume kompleksiškai sutvarkyti. Be to, ES dar nepatvirtino, ar pinigų skirs. Kai tik lėšos bus patvirtintos, tada VRM parengs aprašą, kaip galima tas lėšas panaudoti. Dar turime laiko ir niekur nevėluojame. Juolab kad ministerija iki kovo 7 dienos prašo pristatyti ne projektą, o pamąstymus, kurią ir kaip miesto dalį norėtume tvarkyti.“
Kai viskas susidėlios į vietas ir bus aiškiai žinoma, kad ES struktūrinio fondo lėšos 2014–2020 metų planams įgyvendinti skirtos, tuomet, anot V. Satkevičiaus, ir bus sudarytas tvirtas planas, kaip tą milžinišką sumą išleisti. „Dar per anksti kelti nerimo bangas“, – sako meras.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
