Meta didžiules pajėgas, kad gyventojai neliktų ant ledo: skirs milijonus medikams pritraukti

Sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas nevyniojo žodžių į vatą – šiandienos situacija įtempta.

„Dabartinė situacija, kurią girdime iš savivaldybių ir gydymo įstaigų, yra įtempta, ji tokia yra ir žiūrint į ateitį ir modeliavimus dešimtmečiui į priekį. Jei nesiimsime kažkokių labai ryškių veiksmų, mūsų sveikatos sistema susidurs su labai didžiuliais iššūkiais, kai reikės užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“, – konstatavo jis Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje.  

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dulkys pranešė apie didžiulį pokytį: nedarbingumą galės išduoti slaugytojai ir akušeriai

Dantų gydymui išleidžia milžiniškas sumas: kodėl PSD neišgali to padengti, o vykti paslaugų į Turkiją – net pigiau?

Pavojus – ne tik duše: įvardijo, kaip dar galima užsikrėsti vilnietį pražudžiusia klastinga liga

Jam antrino Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė Goda Keso, kuri patikino, kad medikų trūksta visose savivaldybėse.

„Vienur trūksta daugiau specialistų, kitur – mažiau. Bet, pavyzdžiui, vienoje didžiųjų šalies savivaldybių specialistų trūkumas nuo praeitų metų, kai trūko 122 specialistų, šiais metais yra išaugęs iki 200. Tai skaičiai kalba patys už save“, – sakė ji. 

Prognozės dėk medikų gąsdina

SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė savo ruožtu nurodė, kad, 2023 m. ketvirto ketvirčio ministerijos duomenimis, šalies gydymo įstaigose trūko 652 sveikatos priežiūros specialistų, iš jų – 524 gydytojų ir 79 slaugytojų.

„Tačiau svarbu paminėti, kad duomenys ne visada sutampa dėl nepakankamai aktyvaus jų teikimo. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolė pernai atliko tyrimą ir išsiaiškino, kad iš 168 apklaustų sveikatos priežiūros įstaigų 102 įstaigose slaugytojų netrūko, o 65 – trūko. Ir jose trūko 349 slaugytojų. Lyginant su mūsų turimais duomenimis, yra labai reikšmingas skirtumas. Galima teigti, kad įstaigos neaktyviai teikia duomenis ar jie kažkodėl iki mūsų neateina“, – pastebėjo ji. 

„Jei nesiimsime kažkokių labai ryškių veiksmų, mūsų sveikatos sistema susidurs su labai didžiuliais iššūkiais, kai reikės užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą“, – sako A. Pečkauskas.

Tuo metu Vyriausybės strateginės analizės centro atnaujinto sveikatos priežiūros specialistų poreikių prognozavimo tyrimo rezultatai rodo, kad kai kurių specialistų netrukus truks šimtais ir tūkstančiais.

„Prognozuojama, kad 2032 metais truks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų ir 134 skubiosios medicinos gydytojų. Slaugos specialistų atžvilgiu situacija dar rimtesnė – prognozuojama, kad truks 4643 slaugytojų, 2355 slaugytojų padėjėjų ir 1328 išplėstinės praktikos slaugytojų.

Veikti reikia nedelsiant ir imtis visų reikalingų priemonių tam, kad užkirstume kelią prognozių išsipildymui ir sumažintume prognozuojamą trūkumą“, – komentavo D. Smaliukaitė.

Jauni gydytojai nenori vykti į rajonus

SAM atstovė atkreipė dėmesį ir į dar vieną iš problemų, kuri sąlygoja medikų trūkumą. Tai – netolygus sveikatos priežiūros specialistų pasiskirstymas, kuriam didelę įtaką daro ir mažas rezidentų judumas. 

„Pavyzdžiui, 2023 m. duomenimis, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas turėjo 108 akredituotas rezidentūros bazes ir iš jų tik 35 pernai gydytojai rezidentai atliko rezidentūros studijų ciklus, kai kurie iš jų – tik mėnesį. Atitinkamai Vilniaus universitete yra 49 rezidentūros bazės ir iš jų rezidentai pabuvojo tik 29. 

Matomas mažas judumas vykstant ir į kitas rezidentūros bazes – ne tik universitetines. Net 89 proc. LSMU gydytojų rezidentų pasilieka universitetinėse ligoninėse, o Vilniaus universiteto – 74 proc.“, – apžvelgė D. Smaliukaitė.

6 uždavinių planas

Pristačiusi planą, kaip artimiausius keletą metų SAM sieks valdyti žmogiškuosius išteklius, specialistė nurodė, kad yra išskirti 6 uždaviniai – numatyti ir įgyvendinimo vertinimo kriterijai, planas apima tiek mokyklas, studijas, specialistų atėjimą į rinką, jų išlaikymą įstaigose bei neaktyvių specialistų susigrąžinimą bei kvalifikacijos tobulinimą. 

Daug dėmesio ji skyrė priemonėms, kurioms suplanuotos Europos Sąjungos (ES) investicijos, aptarti. 

„Sukursime ilgalaikę žmogiškųjų išteklių strategiją, nacionalinį įstaigos lygmens specialistų įgalinimo pritraukimo ir išlaikymo modelį, kurį išbandę pasidalinsime juo su visomis įstaigomis, kad būtų užtikrintas reikiamas specialistų kiekis. Modelyje bus atlieptos ir organizacinės kultūros ir pritraukimo priemonės, ir psichoemocinės aplinkos gerinimo aspektai bei specialistų integracija, įgalinimas, kas padės specialistus ne tik prisitraukti, bet ir išlaikyti ilguoju laikotarpiu“, – aiškino D. Smaliukaitė.

Ji pasakojo, kad numatytas finansavimas ir rezidentų mentoriaus edukacinių kompetencijų įgijimui – tikimasi, kad tai padės plėsti rezidentūros bazių tinklą ir didins gydytojų rezidentų judumą. 

„Įvertinus, kad kai kurių specialybių prestižas nėra pakankamas, numatėme veiklas, kurios bus įgyvendintos mokyklose, kolegijose, universitetuose, siekiant didinti prestižą ir vykdyti profesinį orientavimą mokyklos aktyviai bendradarbiaus su sveikatos priežiūros įstaigomis.

Matant, kad vis dažniau užsieniečiai kreipiasi siekdami įsitvirtinti Lietuvoje ir dirbti sveikatos priežiūros specialistais, siekiame susigrąžinti ir išvykusius lietuvius bei prisitraukti nebeaktyvius specialistus, kurie buvo įgiję licenciją, bet aktyviai sistemoje nebedirba“, – kalbėjo SAM atstovė. 

Gydytojams rezidentams – priedai, stipendijos

D. Smaliukaitės pastebėjimu, džiugus dalykas, kad tiek įstaigos, tiek gydytojai rezidentai ir studentai noriai naudojasi rezidentūros ir kitų studijų finansavimo priemonėmis:

„Ši priemonė ypač svarbi ir efektyvi, nes kainos finansavimas ir kitų socialinių priemonių taikymas su sutartu atidirbimu padeda prisiraukti specialistus. Svarbu, kad gydytojai rezidentai studijų metu pabuvotų regione, su juo susipažintų, kas užtikrintų didesnę tikimybę sugrįžti.

Todėl numatėme priemonę, kuri skatins rezidentus nepertraukiamai atlikti rezidentūros ciklus 6 ir daugiau mėnesių vienoje regioninėje įstaigoje. Toks gydytojas rezidentas gautų papildomą priedą prie darbo užmokesčio. Taip pat numatėme stipendijų skyrimą. Visoms šioms priemonėms suplanuota skirti beveik 16 mln. eurų.“  

Ji pridūrė, kad gydytojų rezidentų darbo užmokesčiui 2024 metais numatyta daugiau nei 49 milijonus eurų, prie kurių rezidentūros bazės prisidės ne mažiau nei beveik milijonu eurų.

Slaugos specialistams – 15 mln. eurų

Didelį dėmesį žadama skirti slaugytojų pritraukimui. Pasak SAM specialistės, tam numatyta skirti beveik 15 mln. eurų. 

„Siekiama pritraukti apmokant studijų kainą ir ar skiriant stipendiją. Tai pat regioninės pažangos priemonėje papildomai numatyta finansuoti slaugytojų ar slaugytojų padėjėjų pritraukimą darbui į asmens sveikatos priežiūros įstaigas, teikiančias ilgalaikės priežiūros paslaugas. Galės taikyti tokioms priemonėms kaip darbo užmokesčio, būsto nuomos, studijų kainos išlaidų kompensavimui.

Plane taip pat siūloma rekomenduoti įstaigose turėti darbuotoją, kuris būtų atsakingas už specialistų pritraukimą, įgalinimą ir išlaikymą. Didelį dėmesį skiriame ir planuojame toliau skirti slaugytojų padėjėjų profesinės kvalifikacijos prestižo didinimui“, – kalbėjo D. Smaliukaitė.

Ar bus, iš kur paimti žmonių?

Dalyvavusieji posėdyje išvien palaikė numatomas priemones, tačiau kėlė ir rimtų klausimų.

„Labai gerai turėti planą, žinoti, kiek reikia sveikatos priežiūros specialistų, kiek jų reiks, bet ar analizuojate, iš ko bus įmanoma ir ar bus įmanoma tuos išteklius sugeneruoti? Juk jūs puikiai žinote, kad mažėja vaikų skaičius, mažėja mokyklas baigiančių žmonių skaičius ir tikėtis, kad augs stojančiųjų skaičius galima tik labai trumpą laiką arba kitų sektorių sąskaita. Ar yra šis dalykas kažkaip vertintas?

Juo labiau tikrai žinote, kad sveikatos studijos darosi apskritai nelabai patrauklios, nes studijų trukmė ilgėja ir bendrai pasaulis, kuris uždirba gerai, ekonominė gerovė didėja, visuomenė keliauja į hedonistinės visuomenės modelį – kam čia ilgai mokytis, jei gali greitai ir patogiai užsidirbti kitais būdais? Tai ar apie šituos dalykus galvojate ir ką su tuo daryti?“ – svarstė Seimo narys Aurelijus Veryga. 

Viceministras A. Pečkauskas sutiko, kad planas nukreiptas į bendro poreikio modeliavimą ir žiūrima tik iš pačios sveikatos sistemos perspektyvos, kiek ko reikia.

„Į mokyklų lygmenį, bendrąjį demografinį aspektą, kaip kinta mūsų populiacija, tiesiogiai nežiūrėjome, ar bus tų stojančiųjų. Kiekvienas sektorius daugiau mažiau kovoja siekiant pritraukti moksleivius į sau reikšmingas specialybes, bet ar tai yra koordinuotas procesas, ar galime ką padaryti. Negalime daryti kvotų, kiek moksleivių keliauja į kurį sektorių“, – pastebėjo jis. 

Papildomi pinigai davė stiprų postūmį

VU Medicinos fakulteto podiplominių studijų prodekanas prof. Vytautas Kasiulevičius taip pat patikino, kad plane – daug gerų punktų, tačiau pabrėžė, kad siekiant pritraukti medikus į rajonus reikia išskirtinių priemonių.

„Buvo išsakyta nemažai pastabų dėl universitetų ir rezidentų judumo tarp rezidentūros bazių. Noriu patikslinti, kad Vilniaus universitetas turi 86 rezidentūros bazes, tą galima matyti mūsų tinklalapyje, ministerija turėtų tą žinoti. Taip, turime problemą dėl rezidentų išvykimo į nutolusios regionus. Ir tai tęsiasi metai iš metų, nors labai skatiname vadovus ir koordinatorius jų kuo daugiau išsiųsti į kitas įstaigas. 

Stengiamės vykdyti Seimo ir Vyriausybės nutarimus dėl išvykimo iš universiteto ligoninės ir tas mūsų procentas palaipsniui artėja prie to, kurį turėsime vykdyti 2025–2026 metais. Jau dabar išsiunčiame apie 30 proc. gydytojų rezidentų už Santaros klinikų ribų. Problema egzistuoja ta, kad daugelis rezidentų, net ir išvykdami iš Santaros klinikų, nenori vykti į nutolusius regionus ir čia jų skatinimui reikia ieškoti sprendimų“, – konstatavo profesorius. 

Jis kartu papasakojo apie atliktą eksperimentą – iš ES struktūrinių fondų paskyrus 300 tūkst. eurų rezidentų išvykoms remti, per pusmetį į nutolusius regionus išvyko net 150 rezidentų.

„Kad ir trumpiems – mėnesio trukmės – epizodams, bet išvyko, tokių skaičių niekada neturėjome. Papildomai finansavome jų apgyvendinimo, transporto išlaidas, dienpinigius prie to atlyginimo, kurį mokame. Tai pamatėme milžinišką susidomėjimą ir rezidentai dar ilgai klausinėjo, ar tokio projekto nevykdytume ateityje. Tai viskas atsiremia į finansus ir labai siūlytume ieškoti papildomų lėšų“, – pastebėjo V. Kasiulevičius.

Nemato prasmės būti tam tikrais gydytojais

Pasak jo, kita problema – per mažas tam tikrų specialybių prestižas, ko pasekmė yra nenoras būti tam tikros srities gydytojais.

„Išties reikia pradėti nuo mokyklų, nes kai kurių specialybių prestižas yra labai nepakankamas. (...) Jei pažiūrėtume, ko valstybei reikia, tai kalbama apie vidaus ligų gydytojus, gydytojus geriatrus, šeimos gydytojus, skubios medicinos gydytojus, o štai apklausus paaiškėjo, kad pernai į skubią mediciną norinčiųjų stoti buvo nulis. (...) Tai yra didelis iššūkis ir galvos skausmas. Ir programos vadovai yra protingi, inovatyvūs, draugiški abiejuose universitetuose, nėra kažkokių pretenzijų mobingo prasme ir panašiai. Pasirodo, pagrindinis atsakymas yra profesijos prestižas“, – pastebėjo V. Kasiulevičius.

„Jei pažiūrėtume, ko valstybei reikia, tai kalbama apie vidaus ligų gydytojus, gydytojus geriatrus, šeimos gydytojus, skubios medicinos gydytojus, o štai apklausus paaiškėjo, kad pernai į skubią mediciną norinčiųjų stoti buvo nulis“, – sakė V. Kasiulevičius.

Jo aiškinimu, skubioji medicina labai reikalinga, bet tai labai sunkus darbas. „Reikia galvoti, kaip pritraukti į specialybę, ir atlyginimas turi būti kitoks, o ne jie tarsi jaučiasi kalti, kad teikia skubią pagalbą ir juos ligoninė turi kažkaip išlaikyti, nes pagrindines pajamas uždirba kitos specialybės. Ir paradoksali situacija – ten, kur valstybei labiausiai reikia, ten nėra veržimosi į specialybes.

Dažniausi yra kitų specialybių pasirinkimai – kardiologijos, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos, dermatologijos, radiologijos. Apie pastarąją daug diskutuojama, kad nereikėtų didinti priėmimo. Kodėl? Atsakymas paprastas – gali dirbti Vilniuje ir nuotoliniu būdu aprašinėti visur Lietuvoje atliekamus tyrimus ir uždirbti labai didelius pinigus, ypač privačiame sektoriuje“, – situaciją komentavo VU Medicinos fakulteto prodekanas. 

Slaugytojais nori būti vis mažiau

Dar viena galvos skausmą kelianti sritis – slaugos sektorius. Konstatuojama, kad sunku pritraukti jaunus žmones.

„Viceministras sakė, kaip įspūdingai auga atlyginimai. Jie užaugo, bet palyginus su vidutinio darbo užmokesčio augimu, jis greičiausiai bus panašus. Ir turime realybę, kad kokioje situacijoje jos buvo, taip ir liko lyginant su kitomis specialybėmis – slaugytojų atlyginimai užaugo, bet augo ir tų pačių pardavėjų atlyginimai“, – lygino V. Kasiulevičius. 

SRK pirmininkas A. Matulas nesutiko, kad viską lemia pinigai, tačiau atkreipė dėmesį į slaugytojų darbo sąlygas. „Pagal pragyvenimo lygį atlyginimai didėja, bet profesijos prestižą lemia ir kiti dalykai. Slaugytojo profesijai labai svarbu sugrąžinti prestižą ne tik atlyginimo atžvilgiu, bet ir kalbant apie darbo pobūdį“, – sakė parlamentaras.

Kartu jis palygino situaciją skirtingose gydymo įstaigose. „30 lovų, sunkių ligonių skyrius, nakčiai lieka trys arba dvi sesutės ir viena padėjėja. Ji plauna indus, valo grindis, sesutės dirba visus darbus – ir savo, ir padėjėjos. Ir kaip įtikinti, kad jos specialybės prestižas labai reikšmingas, kada dirba vos ne visus, ir ūkinius darbus, kai turėtų vadovauti komandai. 

Palyginimui kitas skyrius – paliatyvios slaugos, 30 lovų, nakčiai dirba viena sesutė ir 4 padėjėjos, jos varto, prižiūri, globoja, sesutė suspėja atlikti savo paskyrimus ir vadovauti komandai. Spėkite, kurioje ligoninėje sesutės labiausiai džiaugiasi ir nenori išeiti?“ – klausė jis siūlydamas ministerijai labiau kontroliuoti procesus, kad neatsirastų toks dirbtinis slaugytojų trūkumas.

A. Pečkauskas sureagavo, kad tiek slaugytojų, tiek slaugytojų padėjėjų funkcijas labai aiškiai apibrėžia medicinos normos, o jei jos priverstos daryti tai, kas neprivaloma, klausimai turėti būti adresuoti įstaigų vadovams.

„Jei yra tokių gydymo įstaigų, kur slaugytojai sukinėjasi su šluotomis, kai tuo metu turėtų daryti visai kitos kompetencijos reikalaujančius darbus, tai reikėtų labai konkrečiai paklausti tų įstaigų vadovų, kaip jie vertina tą slaugytoją savo komandoje. 

Nes matome tendencijas, kad žmonių trūksta ir neretai jų trūksta būtent dėl to, kad to savęs įgalinimo konkrečioje komandoje, gydymo įstaigoje joms pristinga, tai čia ne ministerija yra viską sprendžianti“, – atsakomybės purtėsi viceministras.