Vilnietė Čianita su sūneliu vėl mina poliklinikos slenkstį – vaikui nuo gimimo diagnozuota mažakraujystė. Tad tenka sunkiai kovoti su liga ir dažnai lankytis gydytojų kabinetuose.
„Nuo pat gimimo jam trūksta geležies. Ir kol kas dar nepadarė tyrimų, kodėl“, – sako berniuko ama Čianita.
Moteris sako, kad sūnus apetitu nesiskundžia, ir maistui nėra išrankus. Tad geležies stoka organizme namiškiams tikrai mįslė.
„Jis valgo tiek raudoną mėsą, tiek daržoves, kuriose gausu geležies. Įvairų maistą valgo, bet geležies jam labai trūksta, geležies jam žemiau nei norma“, – kalba Čianita.
Priežastis neaiški
Gydytojai sako, kad tokių istorijų, kai sunku nustatyti, dėl ko išsivysto mažakraujystė nedaug. Dažniau akmuo metamas į vaikus auginančių tėvų daržą, kurie atžalas maitina bet kaip. O vaikus mėgindami užkišti tik sūreliais, ar varškėtukais bei dešrelėmis ir šlapia dešra, daro meškos paslaugą – per pastaruosius penkerius metus vaikų, sergančių mažakraujyste, šalyje padaugėjo dvigubai. Jeigu anksčiau iš tūkstančio mažakraujystė buvo diagnozuojama dvidešimčiai vaikų, dabar ja serga jau dvigubai daugiau – keturiasdešimt vaikų.
„Kol kas atsakyti, kodėl Lietuvoje sergančiųjų daugėja – sunku. Turime pasidaryti išsamesnius tyrimus, ištirti mažakraujysčių priežastis, tačiau pagrindiniai, deja, rizikos veiksniai yra nepakankama, neracionali mityba. Virškinamojo trakto ligos“, – sako Santariškių vaikų ligoninės hematologė Audronė Mulevičienė.
Ir kai kurios mamos tokiai gydytojų nuomonei pritaria teigdamos, kad išsigelbėti nuo mažakraujystės padeda tik subalansuota vaiko mityba. Tad mamos tiesiog turėtų netingėti ir prie puodų pastovėti ilgiau nei tai daro dabar.
„Šiaip tai priklauso nuo kiekvienos mamos, kaip ji rūpinasi savo vaiku, prižiūri jį ar ne. Jeigu ji dirba, tai gal mažiau gamina, bet jeigu namuose, tai daugiau gamina. Aš stengiuosi gaminti daugiau, nuo pat pirmų dienų. Net sultis pati dariau“, – sako berniuko mama Živilė.
Pavojuje ir vegetarai
Mažakraujystė gresia ne tik mažiesiems. Medikai sako turintys svarių argumentų, kad ja gali susirgti nėščiosios, ar jokiai rizikos grupei nepriklausantys, bet mėsos nevartojantys vegetarai.
„Geležis gaunama ir su daržovėmis, ką būtent valgo vegetarai. Ir visokiuose ankštiniuose, grūduose, lapinėse, bet vėlgi ten yra ir kitų medžiagų cheminių, su kuriomis geležis nėra pilnai įsisavinama. Žmonės ateina, pasidaro tyrimus, ir atrodo, hemoglobinas yra ir normos riboje, ir link apatinės normos ribos. Tačiau sumažėję pačios geležies. Dėl to reikia daryti ir kitus tyrimus“, – sako Baltijos Amerikos klinikos medikė Danutė Staškutė.
Vegetaru prieš trejus metus tapęs Mindaugas sako pulti atsisakyti žaliavalgystės ar vegetarizmo vien todėl, kad medikai skelbia pavojų, nereikėtų. Bet kontroliuoti organizmą būtina.
„Aš kai pats ryžausi atsisakyti mėsos, tam tikrų nuogąstavimų buvo įvairiausių, kaip sureaguos organizmas. Iš kitos pusės, jeigu jau nusprendėme atsisakyti mėsos, reikia daryti bent jau taip, kaip aš dariau, tai yra reguliariai tikrintis kraują. Du kartus į metus aš tai darau nuolat“, – sako vegetaras Mindaugas Rainys. Ir jeigu trūktų geležies, Mindaugas sako grįžtų prie senų įpročių – valgytų mėsą. Ir net jeigu valgome mėsą, bet nevartojame daržovių, medikai sako, taip pat rizikuojame susirgti. Mat organizmas pasisavina tik dalį geležies. Būtina vartoti dar ir daržovių, kad reikalingų medžiagų gautume daugiau. Negana to, pasak medikų, vien mitybos negana. Būtinas ir sveikas gyvenimo būdas, ypač poilsis. Tad jeigu pajuntame mieguistumą, nors esame išsimiegoję – būtina kreiptis į medikus, tai gali tapti rimtu signalu – sergame mažakraujyste. Ji pagydoma, bet gali tekti labai ilgai gerti vaistus
