Nė viena partija iki galo neįgyvendino prieš 2004 metų parlamento rinkimus Lietuvos žmonėms pateiktų programų ir dalytų pažadų, tačiau mažiau žadėtų darbų nepadarė šiuo metu valdžioje esančios partijos.
Tai rodo ketvirtadienį Seime pristatytas Strateginių tyrimų instituto atliekamas tęstinis tyrimas
"Rinkiminių programų vykdymo stebėsena".
Anot tyrimo, bendrą rinkimų programą turėję valdančiajai koalicijai priklausantys socialdemokratai ir socialliberalai iš 35 programinių nuostatų neįgyvendino 10-ies.
Tarp socialdemokratų ir socialliberalų neištesėtų pažadų - prarastų indėlių bei žemės grąžinimas, profesinio mokymo sistemos pertvarkymas, valstybės tarnautojų atsakomybės didinimas, kova su biurokratizmu bei progresiniai mokesčiai.
Valstiečiai liaudininkai 2004 metais rinkėjams siūlė 42 esminiais punktais paremtą programą, kurios 12 nuostatų taip ir liko popieriuje.
Tyrėjų nuomone, valstiečiai liaudininkai, nors buvo žadėję, nedėjo pastangų apskritis pertvarkyti į regionų plėtros centrus, o ūkines funkcijas perduoti savivaldybėms. Tarp neįgyvendintų pažadų taip pat liko pareigūnų ir valstybės tarnautojų atsakomybės už priimamus sprendimus didinimas, prieš rinkimus deklaruotas siekis užkirsti kelią smurto patekimui į internetą ir kompiuterinius žaidimus.
Kita valdančioji partija - Liberalų ir centro sąjunga - iš 30 duotų pažadų neištesėjo maždaug 12.
Liberalcentristai buvo užsimoję įvertinti kiekvieno naujo teisės akto poveikį, pasitelkdami nepriklausomus ekspertus, suteikti daugiau savarankiškumo mokyklų bendruomenėms, nedelsiant baigti žemės reformą, sudaryti palankias sąlygas kooperacijos plėtotei, telkti politines jėgas, kad būtų pasiektas susitarimas dėl Lietuvos ilgalaikių nacionalinių interesų įvardijimo bei įgyvendinimo Europos Sąjungoje.
Iš opozicinės Tėvynės sąjungos užsibrėžtų įvykdyti 35 programinių nuostatų dienos šviesos taip ir neišvydo 15.
Konservatoriai žadėjo įgyvendinti sistemingą paramos šeimai valstybinę programą, įsteigti Šeimos ir socialinės gerovės ministeriją, santuokoje gyvenantiems asmenims neapmokestinamą minimumą didinti nuo 290 iki 350 litų, skatinti politines partijas steigti savus strateginės analizės centrus, numatant, kad jos tam turi skirti dalį iš valstybės biudžeto gaunamų lėšų.
Kitų opozicijos atstovų - partijos "Tvarkos ir teisingumo" - priešrinkiminiame pakete buvo 41 programinės nuostatos, tačiau, tyrėjų nuomone, 16 punktų "tvarkiečiai" neįgyvendino.
Už borto liko dviejų rūmų - aukštesniųjų ir žemesniųjų - parlamentinė sistema, neįvesta aiški ir skaidri darbo atlyginimo sistema, per Seimo rinkimus neatsisakyta partinių sąrašų, nesumažintas fizinių asmenų pajamų mokestis mažas ir vidutines pajamas gaunantiems žmonėms.
Mažiausiai iš to, ką žadėjo prieš 2004-ųjų rinkimus, įgyvendino Darbo partija - iš 47 "darbiečių" programinių nuostatų neįgyvendinta liko 20.
"Darbiečių" žodžiais, o ne darbais liko įtikinėjimai, jog bus pakeista rinkimų sistemą, pagal kurią visi Seimo nariai turėtų būti renkami vienmandatėse apygardose, įvesti tiesioginiai merų ir seniūnų rinkimai. Taip pat neįvykdyti pažadai panaikinti apskritis, o jų funkcijas perduoti savivaldybėms, parengti valstybinę kaimo atgaivinimo programą, didinti valdininkų atsakomybę ir teismų nepriklausomumą.
Tyrimo autoriai pažymėjo, kad net rinkimų nelaimėjusios, tačiau į parlamentą patekusios partijos gali inicijuoti teisės aktus, bandydamos įgyvendinti duotus rinkimų pažadus.
Eiliniai Seimo rinkimai vyks šių metų spalį.
