Alytiškė Dovilė pasakojo, jog yra mačiusi atvejų, kai žmonės tyčia tuo piktnaudžiauja: „Dauguma ateina tik dėl to, kad siunčia darbo birža, bet kai direktorius paklausia, ar jie nori dirbti, jie sako: „Man tik uždėkite parašą, man nereikia darbo.“ Užsideda štampas, kad buvo, dalyvavo pokalbyje, bet jo neatrinko.“
Anot Dovilės, yra žmonių, kurie iš tikrųjų dirbti neturi galimybės dėl gyvenamosios vietos ar sunkios būklės. Moteris mano, kad reiktų griežčiau vertinti socialinės paramos gavėjus, ji turėtų pasiekti tik tuos žmones, kuriems jos labiausiai reikia.
„Yra tokių „pašalpinių“, kurios piktnaudžiauja, vaikus gimdo, jais nesirūpina ir niekas nepriverčia, kad pasirūpintų. Yra tokių, kur šešis vaikus turi ir gyvenime nedirbus, bet geriau atrodo, negu bet kuri kita dirbanti“, – atskleidė moteris.
Štai druskininkietis Rimantas pasidalino jį šokiravusia situacija: „Žinau vieną pavyzdį, kai siūlė jaunai šeimai kažkokį būstą. Ta moteris nesutiko, nes buvo nepatenkinta, kad užkampyje siūlo. Ką reiškia užkampis? Tu turi džiaugtis, kad gauni kažkur socialinį būstą, jeigu neturi pinigų, nesusirandi darbo, o čia dar nepasitenkinimas.“
Skundžiasi pašalpų dydžiu
Kita dalis žmonių mano, jog pašalpos yra per mažos, o iš to pragyventi beveik neįmanoma. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja guodėsi: „Turiu invalidumą, mano pašalpa yra kiek didesnė nei 400 eurų per mėnesį. Kaip iš to pragyventi?“
Ekonomistas Romas Lazutka iškėlė klausimą: „Man yra didelis klausimas, kodėl tie žmonės, kurie taip sako, patys negyvena iš socialinių išmokų? Kodėl gi jiems dabar nemetus tų savo sunkių darbų ir nepradėjus gyventi iš socialinių išmokų?“
Anot ekonomisto, įsivaizdavimas, jog žmonės gaunantys pašalpas gyvena geriau nei dirbantys, yra klaidingas. Jis tikina, jog šioje situacijoje yra svarbu suprasti išmokų dydžius, situacijas ir žmones, kurie gauna valstybės paramą.
„Išmokos, kurios yra susijusios su nedarbu, yra dvejų rūšių: nedarbo išmoka iš „Sodros“, kuri nėra pašalpa, ir draudimo išmoka. Žmonės moka įmokas, lygiai taip pat kaip automobilio ar nekilnojamo turto draudimas. Kai jiems atsitinka nelaimė, kai jie patiria žalą, praranda atlyginimą, tada jie gauna tą išmoką. Ji jų yra iš anksto nusipirkta mokėtomis įmokomis iki tol“,– komentavo R. Lazutka.
„Antra išmoka yra socialinė pašalpa ir ji yra mokama tiems žmonėms, kurių pajamos yra labai mažos. Mokama ne tik tiems, kurie nedirba, bet ir tiems, kurie dirba. Jeigu šeima yra didesnė ir tėvai abu dirba už minimalią algą, jų pajamos yra nepakankamos, jie gauna tą išmoką“,– pabrėžė ekonomistas.
Visur yra apribojimai
R. Lazutka priminė, kad tiek socialinio draudimo išmokos, tiek pašalpos nėra besąlyginės, žmogus turi registruotis į Užimtumo tarnybą ir vykdyti nurodymus. Anot specialisto, jei žmogus atsisako vykdyti reikalavimus, jis netenka teisės gauti išmokas.
„Yra žmonių, kurie yra alkoholikai. Alkoholizmas yra liga pagal Pasaulio sveikatos organizacijos sukurtą ligų klasifikaciją. Mes galime baksnoti pirštu, kad jis gauna pašalpą ir tingi dirbti, neduoti jam pašalpos, bet tai problemos neišspręs“,– teigė jis.
Ekonomistas čia mano, kad savivaldybė galėtų imtis atsakomybės ir kurti darbo vietas: „Valstybė kuria darbo vietas tokiais atvejais, kai rinka neteikia tam tikrų paslaugų. Tuo atveju darbo vietos funkcija būtų tokia, kad žmogus kurtų tam tikrą naudą visuomenei, jam būtų mokama alga ir taip jis būtų įdarbintas.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos statistika
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktais duomenimis 2025 m. socialinę pašalpą vidutiniškai per mėnesį gavo 61,2 tūkst. asmenų (t. y. 2,1 proc. visų Lietuvos gyventojų), iš jų darbingi asmenys sudaro apie 70 proc. Lyginant su 2024 m., vidutiniškai per mėnesį socialinę pašalpą gavusių asmenų skaičius sumažėjo 4,8 proc. (nuo 64,3 iki 61,2 tūkst. asmenų).
SADM pažymėjo, kad gaunamos paramos dydis nemažina paskatos dirbti: „Teisę į socialinę pašalpą asmenys turi tada, kai pajamos neviršija 1,1 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžio (2025 m. – 243,1 Eur, kai VRP – 221 Eur; 2026 m. – 256,3 Eur, kai VRP – 233 Eur). 2025 m. vidutinis socialinės pašalpos dydis asmeniui sudarė 182,1 Eur.
Ministerija teigė, kad socialinę pašalpą gaunantiems yra keliamos sąlygos: „Pavyzdžiui, dirbti, o nesant galimybei, ieškoti darbo registruojantis Užimtumo tarnyboje (išskyrus tam tikrus atvejus), kur jiems teikiamos paslaugos siekiant juos įtraukti / sugrąžinti į darbo rinką. Jeigu asmuo / šeima nevykdo keliamų sąlygų dėl užimtumo, jų aktyvinimo, socialinė pašalpa jiems mažinama arba ji skiriama tik vaikams.“
Pakeitimai nuo birželio 1 d.
SADM pabrėžė, kad nuo 2026 m. birželio 1 d. įsigalios pakeitimai, siekiant sudaryti palankesnes paramos gavimo sąlygas nepasiturintiems: „Palankesnės paramos gavimo sąlygos tėvams, vieniems auginantiems vaikus, taip pat vaikus su negalia auginančioms šeimoms, palengvintos sąlygos dirbantiems asmenims, patobulintas papildomai skiriamos socialinės pašalpos įsidarbinus skyrimas, peržiūrėti turto vertinimo kriterijai, didinamas piniginės paramos gavėjų įgalinimas dalyvauti užimtumo skatinimo priemonėse ir kita.“
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
