Seimo narys Andrius Mazuronis užregistravo Seimo nutarimo projektą, kuriuo siūlo nutraukti Seimo nario, Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario Manto Adomėno įgaliojimus, nes pastarasis, tapęs Seimo nariu, neatsisakė viešosios įstaigos „Demokratinės politikos institutas" prezidento pareigų, nors pagal Konstituciją tai yra nesuderinama su Seimo nario veikla.
Anot A. Mazuronio, už tokio pobūdžio Konstitucijos reikalavimo nesilaikymą M. Adomėnas neabejotinai turi netekti Seimo nario mandato, juo labiau kad jo pavardė kartu su neskaidriais veiksmais minima jau ne pirmą kartą.
„Tiek Konstitucijos, tiek kitų teisės aktų reikalavimų turi laikytis visi, tiek eiliniai piliečiai, tiek ir Seimo nariai. Įstatymas galioja visiems vienodai, todėl ir atsakomybę už nusižengimą privalo prisiimti kiekvienas. Kolega M. Adomėnas - ne išimtis, todėl neabejotinai turėtų netekti Seimo nario mandato", - teigė A. Mazuronis.
Neseniai Seimo narys A. Mazuronis M. Adomėną dėl galimai neskaidriai laimėto VšĮ "Demokratinės politikos institutas" konkurso ragino patį palikti Seimo nario kėdę.
„Siekdamas, kad nereiktų traukti Seimo į dar vieną nemalonią procedūrą, siūliau kolegai pačiam atsisakyti Seimo nario mandato ir tokiu būdu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Kadangi M. Adomėnas to nepadarė, manau, yra būtina kiek galima greičiau išspręsti šį klausimą. Todėl ėmiausi iniciatyvos ir pasiūliau Seimui įvykdyti teisingumą", - teigė Seimo narys A. Mazuronis.
Opozicijos ir Darbo partijos frakcijos Seime lyderis Vytautas Gapšys portalui „Balsas.lt" sakė, jog apkaltos M. Adomėnui nė nereikėtų. „Nežinau, ką ten A. Mazuronis registravo, bet Seimo statute yra paprastesnė nuostata už apkaltą. Mes opozicijoje apsitarėme, kad tai tikrai svarstytume", - sakė jis.
Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma portalui sakė, jog reiktų palaukti teisininkų žodžio, o opozicijos veiksmus vertino daugiau, kaip viešųjų ryšių akciją. „Kiek man žinoma, tai buvo visuomeninės pareigos, net negaunant atlyginimo. Taip supaprastintai mėginti kažką Seimo sprendimu pašalinti yra keista. Yra civilizuotos procedūros, yra Etikos ir procedūrų komisija, Teisės departamentas. Galia gauti jų išvadas. Kol kas manau, kad tai daugiau viešųjų ryšių veiksmai publikai," - sakė J. Razma.
....
Apie M. Adomėno atsakomybę opozicija prabilo po kelių spaudos publikacijų ape DPĮ įtartinai laimėtą Švietimo ir mokslo ministerijos konkursą, kuriuo įstaigai skirta 2,5 milijono litų už abejotino reikalingumo Lietuvos universitetų reitingavimą ir apie kitus įtartinus sutapimus dalijantis fondų pinigus. Specialiųjų tyrimų tarnybai DPĮ laimėtas konkursas ir šios istorijos aplinkybės sukėlė įtarimų dėl to, kad galėjo būti nesuderinti privatūs ir vieši interesai.
M. Adomėnui norima pritaikyti Seimo statutą, o ne apkaltos procedūrą.
Seimo Statuto 8 straipsnis skelbia, kad Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, kai:
1) pasibaigia įgaliojimų laikas arba susirenka į pirmąjį posėdį pirmalaikiuose rinkimuose išrinktas Seimas;
2) jis miršta;
3) jis atsistatydina raštišku pareiškimu;
4) teismas pripažįsta jį neveiksniu;
5) Seimas panaikina jo mandatą apkaltos proceso tvarka;
6) rinkimai pripažįstami negaliojančiais arba šiurkščiai pažeidžiamas Seimo rinkimų įstatymas;
7) jis išrinkus savivaldybės tarybos nariu neatsisako savivaldybės tarybos nario mandato, pereina dirbti arba neatsisako darbo, nesuderinamo su šio statuto 6 straipsnio reikalavimais;
8) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės.
Per visą Seimo istoriją nebuvo surengta nei viena sėkminga apkaltos parlamento nariui procedūra. Audriui Butkevičiui, kuris 1997 m. buvo apkaltintas pasikėsinimu sukčiauti ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos surengti nepavyko. Jam jau sėdint kalėjime, Seime 1999 m. buvo surengta apkaltos procedūra, tačiau pašalinti jo iš pareigų nepavyko. Anksčiau šiemet įstrigo apkalta krikščionių partijos atstovams Linui Karaliui ir Aleksandrui Sacharukui, kurie kaltinti dėl to, kad L. Karaliui esant užsienyje A. Sacharukas balsavo už partietį.
Apkaltos tvarka 2004 m. yra pavykę nušalinti tik prezidentą Rolandą Paksą, kuris buvo apkaltintas neteisėtai suteikęs pilietybę finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui, sąmoningai leidęs pastarajam suprasti, jog teisėsaugos institucijos atlieka jo veiksmų patikrinimą, bei siekęs įgyvendinti jam artimų asmenų privačių asmenų turtinius interesus.
