Prieš 17 metų Minske įkurtas Europos humanitarinis universitetas (EHU) iškėlė sau tikslą rengti naujos kartos profesionalus, kurie prisidėtų prie dialogo tarp Rytų ir Vakarų Europos kultūrų skatinimo bei pilietinės visuomenės Baltarusijoje plėtros, ir tuo sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo.
2003 m. Baltarusijos valdžia pradėjo tikslinį puolimą prieš akademinę laisvę ir universitetų autonomiją. 2004 m. iš universiteto buvo atimta licenciją užsiimti švietimo veikla. Tuomet 2004 m. rudenį Lietuvoje buvo įkurta viešoji įstaiga "E.H.U. International", pradėjusi veikti kaip universitetas tremtyje. Jo pagrindu 2005 m. Vilniuje ir įsteigtas nuolat veikiantis Europos humanitarinio universitetas.
Oficialiai atidarant EHU, mūsų prezidentas Valdas Adamkus sakė, kad iš Minsko išvytas Europos humanitarinis universitetas yra alternatyva Baltarusijos autoritarinio vadovo Aleksandro Lukašenkos režimui.
"Cituojant JAV prezidentą, galima pasakyti "Laisvė pakilo į žygį". Tai – ir EHU projektas, kuris yra tikra alternatyva režimui, desperatiškai norinčiam užgniaužti Baltarusijos žmonių mokymą demokratinių vertybių", – sakė tuomet mūsų prezidentas.
Ir štai, neseniai Lietuvon atsikviestas Baltarusijos „batka“, atrodo, savo demokratijos samprata bus sugebėjęs užkrėsti ir Vilniaus baltarusiško Europos humanitarinio universiteto vadovybę.
Tokių įtarimų kyla perskaičius septynių šio universiteto Politikos mokslų departamento dėstytojų išplatintą atvirą laišką, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl deklaruojamų akademinių laisvių ir demokratinių principų pažeidimų šiame, tremtyje veikiančiame, baltarusiškame Europos humanitariniame universitete.
Laiške rašoma (pateikiu sutrumpinęs): „Gerbdami akademinių laisvių ir savivaldos principus, mes negalime sutikti su vienpusiškais ir neskaidriais administracijos sprendimais, skiriant Universiteto akademinius vadovus ir pareigūnus. Nepasitenkinimą kelia tai, kad šių metų žiemą mūsų surengtų demokratiškų bakalaurų programos vadovo rinkimų rezultatai buvo vienašališkai panaikinti. Nesitariant su dėstytojų bendruomene ir neatsižvelgiant į jos nuomonę, buvo paskirti departamento kodirektorius, bakalauro programos kuratorius bei departamento direktorė.
Manome, kad tokie veiksmai yra šiurkštus universiteto savivaldos principo pažeidimas. Todėl skelbiame suspenduojantys savo darbą universitete tol, kol šie sprendimai nebus peržiūrėti pagal EHU deklaruojamus akademinių laisvių ir demokratijos principus. Kreipiamės į Baltarusijos ir Lietuvos akademinę bendruomenę, tikėdamiesi paramos ir supratimo. Pagarbiai,
EHU Politikos mokslų departamento dėstytojai (pasirašo): A.Kazakevič; A.Jahorau; S. Bohdan; D. Meljancou; A.Dzermant; T.Čyžova; T.Vadalažskaja.
Radijo „Svaboda“ paklaustas apie susidariusią situaciją, EHU prorektorius A.Koubaska aiškino, kad šiame Universitete ir Senato nariai pradėti rinkti visai neseniai, iki tol ir Senatas buvo skiriamas. O apie galimybes rinkti kitų struktūrų vadovus, prorektorius sakė: „Įvairių lygių vadovai universitete yra skiriami – mes turime Statutą ir Valdančiąją tarybą. Ir tai, kad žmonės moralinio palaikymo ribose „pažaidė“ rinkimus, paverčiama problema, kuri išpučiama į visos institucijos totalitarinį pobūdį.“
Pasak prorektoriaus, šį pavasarį įvyko du precedentai, kuomet du patys demokratiškiausi filosofijos ir politologijos dėstytojų susivienijimai patvirtino universiteto vadovybės paskirtuosius padalinių vadovus rinkimais. Jam pasirodė nuostabu tai, kad būtent paskirtieji vadovai buvo ir mokslinės bendruomenės išrinkti.
Bet tie rinkimai, pasak prorektoriaus, buvo irgi neteisėti: „Mat nebuvo laikomasi normalių procedūrų, nes jų ir nėra. Bet demokratinė EHU bendruomenė įtikinta, kad taip geriau – ir save šiais rinkimais įtvirtino. Bet tai neteisėta. Ir filosofai, kuriuos taip pat perrinko savi kolegos iš pačių savęs, lieka paskirtais vadovais ir yra skiriami toliau. Ir dabar – pradžia spalio, vyksta vadovų ir programų kuratorių skyrimas. Tokiu atveju, ką? Totaliai visas universitetas turi streikuoti, todėl, kad smaugiamos demokratinės laisvės?“ – Laisvės radijui EHU demokratijos principų esmę aiškino valdininkas.
Septyni dėstytojai politologai protestuoja prieš demokratijos suvaržymus ir nori atkreipti administracijos dėmesį į opias problemas Universiteto viduje. Pasigesdami dialogo iš EHU vadovybės pusės, jie pareiškė sustabdą savo veiklą Universitete. Jiems arogantiškai rodomos durys – kažkas nepatinka – eikite! Ar tik demokratijos ir laisvės alternatyva lukašenkiškam režimui turėjusi tapti aukštoji mokykla nesusiduria su demokratijos ir autokratijos priešprieša savo pačios viduje?
Šiemet priimtas naujas EHU Statutas leidžia departamentų dėstytojams ir tyrėjams bent jau siūlyti personalijas: „Akademiniai departamentai gali siūlyti kandidatus į Akademijų departamentų vadovus. /.../ Akademinių departamentų vadovai ir Prorektoriai privalo svarstyti susirinkimo rekomendacijas (6.12.12 Statuto str.). Kitas dalykas, kaip svarstomi akademinių departamentų siūlymai? Konkretus sprendimo priėmimo mechanizmas turėtų būti aprašytas universiteto teisės aktuose, tačiau, atrodo, kad viso šito EHU nėra, ką savo interviu radijui „Svoboda“ patvirtino ir prorektorius sakydamas, kad „nebuvo laikomasi normalių procedūrų, nes jų ir nėra“.
Vilniaus Dailės Akademijos prorektorius S.Vengris, paprašytas iš šalies įvertinti EHU susidariusią situaciją, sakė: „Tokio masinio politologų nepasitenkinimo priežastis greičiausiai yra jau seniau prasidėjęs administracijos ir akademinio personalo „susvetimėjimas“. Akademinis personalas, būdamas svarbiausiu kiekvienoje mokykloje, matyt, nesijaučia pakankamai informuojamas, vertinamas ir deramai dalyvaujantis sprendimų priėmime. Ir čia greičiausiai ne A.Lukašenkos kaltė (juk Lietuvoje labai panašu), bet vadybos kultūros trūkumai. Nepasitenkinimas, kaip mokė proletariato vadas V.I.Leninas, išsiveržia per silpniausią grandį, šį kartą per politologijos departamentą ir per nacionalinį klausimą. Tai truputį keista, nes politologai, savo profesijos ir kompromisų meno žinovai, prieš darydami tokius demaršus, turėtų būti išnaudoję visas kitas galimybes padėčiai pagerinti. Dabartinė aktyviai konfrontacinė ir vieša nuostata iš esmės gali sumažinti EHU prestižą tiek Lietuvos vyriausybės požiūriu, tiek donorų, savo pinigais krizės metu išlaikančių EHU, požiūriu. Politiškai tai naudinga tik EHU nedraugams.“
Ar tik tokia konfliktinė situacija, Vilniuje tremtinio teisėmis gyvuojančiame EHU, nebrendo nuo pat jo įsteigimo dienos, kuomet į Lietuvos įstatymais reglamentuotą švietimo ir mokslo erdvę iš aukščiau buvo nuleistas šis nestandartinis rusakalbis steiginys? Steigėjams vis tik reiktų pagalvoti kaip jį sužmoginti, sudemokratinti ir... jeigu jau nesulietuvinti, tai –subaltarusinti.
Pasirodo, kad gudus demokratijos mokinančiame universitete tik apie 20-25% kursų skaitoma gudų kalba. Kaip ir Lukašenkos „administruojamame“ Baltarusijos valstybiniame universitete
čia įsitvirtinusi rusų kalba. Tik tuose Universiteto padaliniuose kur gudiškai kalbantiems vadovams pavyko įsitvirtinti, sudaromos sąlygos gudų kalbai ir pritraukiami specialistai mokantys gudų kalbą.
Ir štai dabar, iš Politologijos departamento, dėl elementarios nepagarbos akademinėms laisvėms ir savivaldos principo ignoravimo, traukiasi septyni gudakalbiai dėstytojai, o EHU vadovybei ant to nusispjauti.
Vienas iš atvirą laišką pasirašiusiųjų Politikos mokslų departamento dėstytojų, filosofas, Etnokosmologijos centro „Kryŭja“ sekretorius bei vienas iš almanacho „Druvis“ leidėjų Aliaksej‘us Dzermantas sako: „Susidūrimas tarp EHU Politinių mokslų departamento dėstytojų, kuriems priklausau ir aš, ir Universiteto administracijos, jau perėjo į lemiamą fazę. Iš visko matyti, kad vadovybė nenori eiti į jokius kompromisus ir tiesiog apsisprendė atsikratyti „maištautojų“. Niekas iš jų pusės nebando kalbėtis ar tartis. Mus jau net apkaltino „sąmokslo teorija“.
Pasitraukimas iš EHU asmeniškai man reiškia labai didelį finansinį smūgį, nors skaudžiausia, žinoma, yra netekti galimybės laisvai lankytis sostinėje – Vilniuje – ir prarasti neįkainuojamą ir vaisingą bendravimą su kolegomis, vienminčiais, bičiuliais, o ir tiesiog galimybę – kvėpuoti Lietuviška Dvasia. Tai išties ženklūs praradimai. Aišku, aš visa tai žinojau solidarizuodamasis su politologais-bendražygiais. Bet gyvenime kartais tenka rinktis ir vietoj pinigų bei mielo laiko leidimo, tiesiog pasilikti žmogumi, kuriam garbė, sąžinė ir solidarumas – vis dar netušti žodžiai.“
Dalį savo misijos EHU tikrai atliko – išugdė garbę, demokratija ir žmogaus teises vertinančių ir norinčių jomis naudotis žmonių kartą. Savo gimtojoje žemėje, savo Tėvynėje jiems šios teisės vis dar neprieinamos. Universiteto darbuotojams skirta apmokyti Baltarusijos žmones savo teisių. Būtent jiems teks pakelti ir savo Tautą į kovą už laisvę bei demokratiją. O ar čia, Lietuvoje, tremtyje veikiančiame Universitete, studijuojantys ir dirbantys jauni žmonės turi galimybę įsitikinti, kad laisvoje šalyje veikia laisvė ir demokratija?
Jonas Vaiškūnas
