Be to, medikų emocinė būklė šiuo metu taip pat prasta. Kaip pastebi ligoninių atstovai, iš ligos gniaužtų nesibaigiančius COVID-19 ligonius vaduojantys medikai jau seniai yra pervargę.
Įtampa Šiauliuose – jei reikėtų plėsti COVID-19 skyrių, vargu, ar užtektų personalo
Situacija Šiaulių mieste yra viena iš prasčiausių, jei žiūrėtume Statistikos departamento pateiktus duomenis. Pagal naujų atvejų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų per paskutines dvi savaites, Šiaulių miestas yra antras Lietuvoje.
Kad situacija prasta, pastebima ir Respublikinėje Šiaulių miesto ligoninėje. Kaip vardija ligoninės atstovė Sonata Tenytė, penktadienio ryto duomenimis, ligoninėje iš viso yra gydomi 106 pacientai, sergantys COVID-19. Šis skaičius, pasak atstovės, nuolat kinta.
Ligoninės COVID-19 skyriuje yra 132 lovos, iš jų šiuo metu yra užimtos 88, reanimacijoje turimos 29 lovos, iš jų užimta 15.
15 iš minėtų 106 pacientų yra gydomi reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Keturi iš jų yra skiepyti, likę – nepasiskiepiję, visi 15 pacientų turi gretutinių ligų, trims pacientams reikalinga intensyvi deguonies terapija, 12-ai taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, 10 pacientų gydomi vazopresorių terapija. Trys pacientai yra kritinės būklės.
COVID-19 skyriuje yra gydomi 88 pacientai, iš jų pasiskiepiję yra 18 pacientų. Ligoninėje taip pat gydomi šeši COVID-19 sergantys vaikai.
S. Tenytė sako, kad ligoninėje gydomų pacientų skaičius bet kurią akimirką gali šoktelėti.
„Regione sergamumas yra tikrai aukštas. Stengiamės, bendradarbiaujame ir daug pagalbos teikia atraminės regiono ligoninės, Mažeikių ligoninė, tiek Telšių ligoninė, Joniškis, Plungė ir kitos. Pacientus stengiamės stacionarizuoti geografiškai pagal gyvenamą vietą. Jeigu pas mus papuola iš regionų, tai tikrai sudėtingų būklių atvejai. Stengiamės taip, kad apkrova būtų kiek įmanoma labiau pasidalinta, jog ligoninei būtų atsvarinis skaičius laisvų lovų, kad visiems galėtume suteikti pagalbą“, – tv3.lt sako S. Tenytė.
Kol kas plėsti lovų skaičiaus neketinama. S. Tenytė aiškina, kad lovų, skirtų COVID-19 pacientams, skaičiaus didinimas turi ir kitą, personalo, kainą.
„Tada reikia galvoti, kaip toliau skirstyti personalo darbą. Čia atsiranda problemų. Viena, personalo darbas, kita – paslaugos. Atsiremiame į tai, kad tada reikėtų kalbėti apie paslaugų mažinimą ir personalo darbo perskirstymą. Tikimės ir stengiamės dirbti su atsaminėmis ligoninėmis, kad, kiek įmanoma, srautą pasidalintume. Esant reikalui, neatmetame galimybės bendradarbiavimo gairių žiūrėti ir su kitomis ligoninėmis, ne tik su atraminėmis“, – teigė S. Tenytė.
Rankų ligoninėje trūksta ir dabar. Jaučiamas darbuotojų stygius skubiosios pagalbos ir priėmimo skyriuje.
„Daugėja pacientų izoliacinėse palatose. Šiandien gydytoja pranešė, kad izoliacinėse palatose priėmimo skyriuje buvo 35 pacientai, iš jų pas mus į ligoninę stacionarizuoti šeši. Apkrova kliūva ne tik tiems skyriams, bet, žinoma, ir priėmimo skyriui. Kada reikia prieiti prie žmogaus, kartais tai užtrunka ilgiau. Personalo rankų trūkumas tikrai jaučiamas.
Galų gale, kalbant apie COVID-19 skyrius, yra tam tikras medikų, slaugytojų ir padėjėjų perorganizavimas viduje, kurie iš vienų skyrių pereina darbuotis į COVID-19 skyrius“, – teigia S. Tenytė.
Be to, dirbantys medikai susiduria su milžinišku krūviu bei įtampa.
Nuo rugsėjo 9-osios Respublikinėje Šiaulių ligoninėje laikinai yra ribojamos planinės chirurgijos operacijos dienos stacionare. Kol kas tai yra vienintelis paslaugų ribojimas šioje ligoninėje, kitos paslaugos nėra ribojamos. Be to, jei žmogui reikalinga skubi pagalba, ji ligoninėje yra suteikiama.
„Esame trejose ugnyse“
Šiaulių miestą sergamumo rodikliais lenkia tik Klaipėdos miesto savivaldybė. Tad ir Klaipėdos ligoninėse situacija yra sudėtinga.
Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius Darius Steponkus sako, kad ligoninėje penktadienį yra gydomi 94 COVID-19 sergantys pacientai. Šeši iš jų yra reanimacijoje. Jei situacija dar blogėtų, pasak D. Steponkaus, ligoninė galėtų priimti ne daugiau nei 10 COVID-19 pacientų.
Įstaigos direktorius pripažįsta, kad šiuo metu ligoninei tenkantis pacientų skaičius yra labai didelis ir verčia susidurti su tam tikrais iššūkiais. Vis dėlto šiek tiek atsikvėpti leidžia tarp Klaipėdos ligoninių priimtas susitarimas.
„Turime tam tikras ekstrines dienas, tarp dviejų Klaipėdos gydymo įstaigų esame pasiskirstę. Viena diena yra atokvėpiui, kada galima išrašyti pacientus, o kita yra guldymui. Praktiškai kiekvieną dieną turime paruošti ne mažiau nei 20 lovų, į kurias turime guldyti pacientus, nes dabar per kelių savaičių laikotarpį būtent toks pacientų kiekis būna hospitalizuojamas“, – tv3.lt pasakoja D. Steponkus.
Įstaigos vadovas sako, kad ligoninėje bet kurią akimirką gali nebelikti vietos COVID-19 pacientams, ligoninė yra „ant ribos, kada gali pritrūkti lovų“.
Šiuo metu yra kalbamasi su kitomis Klaipėdos ligoninėmis dėl galimybės plėsti COVID-19 skyrių. D. Steponkus pastebi, kad į Klaipėdą yra vežami pacientai iš visos vakarų Lietuvos ligoninių, tad Respublikinė Klaipėdos ligoninė plėsti COVID-19 skyrių neturėtų galimybės.
„Kartu mes neturime prabangos nutraukti skubios pagalbos paslaugas, nes irgi esame viena iš trijų ligoninių, teikiančių šią pagalbą, kuri tiesiog negali jos neteikti. Taip pat, planinių paslaugų kiekis apribotas. Yra pacientai, kurių susirgimai negali laukti – onkologiniai ir visi kiti. Esame trijose ugnyse – COVID-19, planinės ir skubios pagalbos“, – sako D. Steponkus.
D. Steponkus sako, kad plečiantis COVID-19 skyriui ligoninė taip pat susidurtų ir su kita, ne tik lovų trūkumo problema – gali pritrūkti specialistų, kurie gydytų pacientus.
„Nesvarbu, kad gal yra ir lovų, ir įrangos, bet žmonių, deja, trūksta. Gydant COVID-19 pacientus praktiškai dvigubų reikia pajėgumų negu gydant kitomis ligomis sergančius pacientus. Ir dėl infekcijų kontrolės, ir dėl įtampos, ir dėl apsaugos priemonių dėvėjimo, medikų pervargimo. Iš tiesų, personalo trūkumas yra problema numeris vienas.
Mūsų žmonės supranta problemos baisumą ir neatsisako, dirba. Man tenka matyti žmones jau pervargusius. Medikai pervargo nuo šito krūvio, nenormalaus jiems darbo. Chirurgas užuot operavęs, turi gydyti COVID-19 pacientą – jam tai yra didžiulė įtampa“, – teigia D. Steponkus.
Tačiau direktorius turi ir kuo pasidžiaugti. Jei pirmųjų bangų metu, kai dar neturėjome skiepų nuo COVID-19, sirgo didelė dalis medikų, šiuo metu neserga nei vienas. COVID-19 šiuo metu serga trys pagalbinio personalo darbuotojai, visi jie nesiskiepiję.
Šiuo metu ligoninėje yra ribojama dalis planinių paslaugų.
„Mūsų galimybės išsemtos“
Situacija įtampta ir Kėdainiuose. Kėdainiuose sergamumas taip pat vienas iš didžiausių šalyje. Užsikrėtimų skaičiams didėjant, Kėdainių ligoninė dar šią savaitę praplėtė savo COVID-19 skyrių.
Ligoninės direktoriaus pavaduotoja, laikinai einanti direktoriaus pareigas Rita Kuodienė sako, kad penktadienio duomenimis, ligoninėje yra gydomi 35 pacientai. Tai dar nėra didžiausias skaičius COVID-19 pacientų, kurie per pandemiją buvo gydomi ligoninėje – žiemą buvo gydomi 70 pacientų.
Šiuo metu ligoninėje galėtų gulėti 60 COVID-19 pacientų.
„Mūsų galimybės – viskas, yra išsemtos tiek personalo, tiek deguonies. Čia yra maksimumas, ką mes galime, daugiau tikrai negalime“, – tv3.lt pasakoja R. Kuodienė.
Ligoninės atstovė sako, kad trūksta personalo, galinčio gydyti COVID-19 pacientus. Buvo papildomai įdarbinti medicinos gydytojai, kurie galėtų dirbti šiame skyriuje. Tačiau kadangi ligoninėje yra teikiama ir terapijos pagalba, „personalas yra pervargęs ir papildomų krūvių nelabai nori“.
„Dar jeigu į COVID-19 skyrius po truputį prisikalbini, nors nelabai lengvai, ten, kur nėra papildomo priedo, visada sunku priklabinti darbuotojus“, – kalba R. Kuodienė.
Dabar, kaip sako laikinoji įstaigos vadovė, labiausiai trūksta vidaus ligų gydytojų. Jie pasitelkiami ir gydant COVID-19 pacientus.
„Tai pagrinde yra vidaus liga. Aišku, pagal ministro įsakymą, galėtų dirbti rįvairių specialybių gydytojai, bet pacientai vis tiek turi daug terapinių ligų, nors iki tol sako, kad yra sveikas ir dėl to nesiskiepija. Arba nutukimas, arba hipertenzija paaiškėja, arba paaiškėja, kad turi cukraligę, bet iki tol galvojo, kad yra sveikas“, – sako R. Kuodienė.
Šiuo metu Kėdainių ligoninė riboja planinę terapinę bei chirurginę pagalbą.
Štaras: medikai pervargę
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidentas Kęstutis Štaras sako, kad praėjusį antradienį vyko sąjungos valdybos posėdis. Jo metu nebuvo išreikšta nusiskundimų dėl personalo trūkumo ligoninėse.
Vis dėlto su teiginiu, kad personalo ligoninėse trūksta, K. Štaras sutinka. Darbuotojų ligoninėse trūko ir prieš pandemiją, tačiau jai prasidėjus ypatingas trūkumas pasijautė periferijoje.
„Periferijoje trūksta ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų. Aišku, pandemijos metu tai dar labiau išryškėjo. Išryškėjo dėl tokių priežasčių, kaip personalo susirgimas. Nors dabar dauguma yra vakcinuoti ir serga lengvesnėmis formomis, nėra tokios krizinės situacijos, kokia buvo praeitų metų gruodį ir šių metų pradžioje“, – tv3.lt komentuoja K. Štaras.
Specialistas taip pat baiminasi ir tokio scenarijaus, kad ligoninėse daugėjant COVID-19 pacientų gali pradėti trūkti medikų, galinčių juos gydyti.
„Medikai yra pervargę, kiti nebenori dirbti papildomai. Kada prasidėjo pandemija praeitais metais, be abejo, atlyginimai buvo žymiai didesni tiems, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su COVID-19 sergančiais pacientais, darbuotojai norėjo eiti dirbti ir užsidirbti.
Dabar jau tikrai yra pervargę, kasdieninis nuovargis, be abejo, atsiliepė“, – sako K. Štaras.
Statistikos departamento penktadienio duomenimis, bent viena vakcinos nuo COVID-19 doze yra paskiepyti 64,6 proc. šalies gyventojų.
