Dainininkas Vaidotas Valiukevičius dabar gatve žingsniuoja ramiai. Šiandien vyras sako, kad vėl jaučia norą gyventi ir pasitiki savimi. Tačiau dar visai neseniai jis sirgo depresija ir nenorėjo nieko. Tuo metu esą nebuvo jėgų nei ką nors daryti, judėti, nei apskritai keltis iš lovos ar su kuo nors bendrauti.
„Kad aš nieko nesugebu, pradedant net nuo buities dalykų, baigiant profesiniais dalykais. Atrodo, kad tu tiesiog trukdai gyventi kitiems, kad esi toj aplinkoj ir galvoji, o ką aš čia veikiu, gal net geriau jei manęs nebūtų. Būna ir tokių minčių“, – prisimena V. Valiukevičius.
Vyras pastebi, kad visuomenėje šios ligos simptomai dažnai ignoruojami ar laikomi tiesiog liūdesiu. Vaidotas sako, kad drąsa pagaliau nueiti pas specialistus paanalizuoti, kas jam, padėjo įveikti, kaip po to suprato, ne šiaip liūdesį ar tingulį, o rimtą ligą.
„Daug žmonių supranta, sako, kad nu taip, man depresija, bet aš neturiu jėgų keltis iš lovos ar ten kažką daryti. Va šitoj vietoj gali padėti kažkiek ir artimieji, kurie gali paskatinti, pavyzdžiui, gal jie padaryti tą namų darbą, paieškoti kažkokių psichologų, psichoterapeutų, literatūros daugiau“, – sako dainininkas.
Jis pabrėžia, kad vien artimųjų dėmesio neužtenka, nes jie gali situaciją vertinti pernelyg asmeniškai. Mėgindami padėti savais patarimais, gali tik dar labiau pakenkti. Tuo tarpu objektyvūs specialisto klausimai, pasak Vaidoto, išties skatina pasveikti.
„Lietuvoje depresinių simptomų paplitimas yra dvylika procentų žmonių, tai būtų apie 300 000 Lietuvos gyventojų gyventojų, tai gali būti nuo lengvos iki sunkios depresijos“, – teigia psichologas Antanas Mockus.
Specialistai pabrėžia, kad būtent šios ligos statistika aklai tikėti nereikėtų, mat depresija neretai būna šešėlyje išliekanti liga, kurios tikrasis mastas – gerokai didesnis nei oficialūs skaičiai. Visgi Statistikos departamento duomenimis, 2017-aisiais psichikos ir elgesio sutrikimų ligos diagnozuotos 6% tautiečių. Depresijos ligonių iš jų – maždaug pusė.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, pernai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto depresijai ir bipoliniam afektiniam sutrikimui gydyti buvo išleista apie 2,9 mln. eurų. Kompensuojamuosius vaistus nuo šių ligų vartojo apie 55 tūkst. pacientų.
Medikų teigimu, nereta iš priežasčių, kada šaltuoju sezono laikotarpiu diagnozuojama depresija, yra būtent šviesos stoka. Todėl kartais rekomenduojama taikyti šviesos terapiją.
„Ligoniams, sergantiems depresija, procedūrą skiria gydytojas. Įprastai mūsų ligoninėj procedūra taikoma nuo spalio iki kovo mėnesio, kada iš tiesų mes Lietuvoj turim tą tamsų paros laiką“, – aiškina ergoterapeutė Dainora Oželytė.
Visgi tai tėra viena iš daugybės praktikų, priedų, gydant šią ligą. Pasak medikų, skirtingų tipų depresija gydoma nevienodai.
„Jeigu depresija kyla dėl vidinių priežasčių, tai akcentas yra statomas ant medikamentinio gydymo. Jei tai yra psichologinės priežastys, tai labai didelę prasmę tuo metu įgyja psichoterapinė pagalba. Nors, be abejo, gydymas visada taikomas kompleksinis“, – pabrėžia psichiatras Erikas Stankūnas.
Psichoterapijos specialistai sako, kad šios ligos gydymas – neabejotinai reikalingas. To nesiėmus esą kyla mirtinų grėsmių.
„Depresijos negydymas gali privesti prie to, kad žmogus gali nusižudyti. Taip pat, 2020-aisiais prognozuojama, kad tai bus viena iš pagrindinių priežasčių, dėl ko žmogus yra neįgalus“, – perspėja A. Mockus.
Medikai pastebi, kad diagnozavus ir pradėjus gydyti depresiją, sergantieji dažnai nustemba, kad iš tiesų gali jaustis geriau. Jų teigimu, laikas suvokti, kad kai skauda gerklę, eiti pas gydytoją – normalu, taip pat yra ir jaučiant psichologinius negalavimus.
