Lietuvoje kasmet vis didesnę dalį sudaro pagyvenę, t. y. 60 metų ir vyresni žmonės. 2008 m. pradžioje tokių asmenų buvo 690,8 tūkst., arba kas penktas Lietuvos gyventojas. Panaši situacija yra ir visoje Europos Sąjungoje – šių metų pradžioje valstybėse narėse kas ketvirtas žmogus buvo pagyvenęs.
Anot Statistikos departamento, prognozuojama, kad 2060 m. pradžioje du penktadalius (40,9 proc.) Lietuvos gyventojų sudarys pagyvenę žmonės (ES – 35,7 proc.). Beveik tris kartus padidės senyvo amžiaus (80 metų ir vyresnių) gyventojų skaičius. Tikėtina, kad 2060 m. pradžioje vienam pagyvenusiam asmeniui teks vienas darbingo amžiaus asmuo, šiuo metu – 3.
Pagyvenę žmonės Lietuvoje sudaro apie penktadalį (19 proc.) miesto ir ketvirtadalį (23 proc.) kaimo gyventojų. Pagyvenusių žmonių teritorinis pasiskirstymas nėra tolygus. Pačios „seniausios“ yra Ignalinos, Anykščių, Alytaus, Lazdijų, Zarasų, Varėnos ir Molėtų rajonų savivaldybės, kuriose 60 metų ir vyresni gyventojai sudaro 27–30 procentų.
Gyvenimo lygis. Namų ūkių biudžetų tyrimo duomenimis, 2007 m. pagyvenusių žmonių namų ūkių (pagrindinis pajamų gavėjas – 60 metų ar vyresnis) mėnesinės disponuojamosios pajamos buvo 789 litai (šalies vidurkis – 859 litai) vienam asmeniui, arba 21 procentu daugiau nei 2006 m. Socialinės išmokos, t. y. pensijos ir pašalpos, sudarė 69 procentus šių žmonių pajamų. Pagrindinis pajamų šaltinis pagyvenusių žmonių namų ūkiuose buvo valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, kurios dydis 2008 m. pradžioje buvo vidutiniškai 735 litai per mėnesį (226 litais daugiau nei 2007 m.), praneša Statistikos departamentas.
Pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenimis, 2006 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 22 procentai 65 metų ar vyresnių asmenų. Jeigu šio amžiaus asmenys nebūtų gavę jokių kitų socialinių išmokų, išskyrus senatvės ir našlystės pensiją, žemiau skurdo rizikos ribos būtų gyvenę 25,8 procento pagyvenusių žmonių.
Pagyvenusių žmonių namų ūkių vidutinės vartojimo išlaidos, skaičiuojant vienam namų ūkio nariui, 2007 m. buvo 666 litai per mėnesį ir, palyginti su 2006 m., padidėjo 13 procentų. Beveik pusę (43 proc.) visų vartojimo išlaidų pagyvenusių žmonių namų ūkiai skyrė maistui.
Daugėja vyresnio amžiaus žmonių, kurie naudojasi kompiuteriais ir internetu. 2008 m. pradžioje kompiuteriais naudojosi 6,6, internetu – 5,6 procento 65–74 metų amžiaus gyventojų (prieš metus – atitinkamai 4,5 ir 3,7 proc.).
2007 m. pradžioje Europos Sąjungoje kompiuteriais naudojosi kas penktas (20 proc.), internetu – kas šeštas (16 proc.) 65–74 metų amžiaus gyventojas. Daugiausia besinaudojusiųjų kompiuteriais ir internetu buvo Nyderlanduose (atitinkamai 48 ir 43 proc.), Švedijoje (48 ir 41 proc.), mažiausiai – Rumunijoje (1 ir 0 proc.) ir Bulgarijoje (po 2 proc.).
Užimtumas. 2007 m. pabaigoje dirbo 91 tūkst., arba 13 procentų, 60 metų ir vyresnių gyventojų. Dirbo kas penktas šio amžiaus vyras ir kas vienuolikta moteris. Daugiausia (52 tūkst.) 60 metų ir vyresnių gyventojų dirbo paslaugų srityje. Dar 24 tūkst. šio amžiaus gyventojų dirbo pramonėje ir statyboje, 15 tūkst. – žemės ūkyje, medžioklėje, miškininkystėje ir žuvininkystėje.
Sveikata ir socialinės paslaugos. Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2007 m. stacionariose gydymo įstaigose gydėsi 248 tūkst. 65 metų ir vyresnių asmenų, arba kas antras senyvo amžiaus žmogus (iki 65 metų – kas penktas). Dažniausiai pagyvenusius žmones vargino kraujotakos sistemos ligos (40 proc.), navikai (11 proc.), kvėpavimo sistemos ligos (8 proc.).
Pablogėjus sveikatai ypač aktualios tampa slaugos ir medicininės reabilitacijos paslaugos. 2007 m. iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas gavo 18,6 tūkst. 65 metų ir vyresnių gyventojų (2006 m. – 17,9 tūkst.). Taip pat buvo teikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos, jas gavo 20,7 tūkst. šio amžiaus gyventojų, arba 1,3 tūkst. daugiau nei 2006 m.
Padidėjo socialinių paslaugų namuose ir dienos centruose gavėjų skaičius. 2007 m. socialinė pagalba ir globa namuose buvo suteikta 7,3 tūkst. pensinio amžiaus žmonių, tai 0,2 tūkst. daugiau nei 2006 m. Dar 0,5 tūkst. šio amžiaus žmonių, kurie dėl objektyvių priežasčių patys organizavosi aptarnavimą, gavo pagalbos pinigus. Tai dažniausiai kaimo gyventojai. 2007 m. dienos centruose lankėsi 15,2 tūkst. (2006 m. – 14,4 tūkst.) pensinio amžiaus žmonių ir 19,5 tūkst. (2006 m. – 18,9 tūkst.) pensinio amžiaus neįgaliųjų.
Negalintys savimi pasirūpinti pagyvenę žmonės apsigyvena globos įstaigose. 2007 m., kaip ir 2006 m., senelių globos namuose gyveno 4,4 tūkst., globos įstaigose suaugusiems neįgaliesiems – 2 tūkst. (2006 m. – 2,1 tūkst.) 60 metų ir vyresnių gyventojų. Maždaug trečdalis senelių namų gyventojų buvo vieniši – neturėjo vaikų ir artimųjų.
