VU filologijos fakulteto docentės, buvusios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkės, Irenos Smetonienės nuomone „reklamos puikiai atspindi lietuvišką pasaulėjautą, nes žmogaus tam tikrų savybių gretinimas su gyvūnais žinomas nuo seniausių laikų.
Tautosakoje (ypač paremijose) galima rasti, kad lietuviams kvailas ne tik asilas (tokia reikšmė greičiausiai susiformavo iš Biblijos), bet ir veršis, avis, avinas, višta, žąsis ir net gaidys. Žinoma, kitose tautose tie patys gyvūnai gali turėti kitokių savybių, tačiau reklamos taikomos Lietuvai, o ne kitiems kraštams“.
Lietuvių kalbos žodynas pateikia net kelias žodžio šunsnukis reikšmes. Jis gali reikšti (1) mitologinių sakmių būtybę (žmogų su šuns snukiu, šungalvį, šunburnį); (2) niekšą, nedorėlį, nenaudėlį; (3) meilikautoją, pataikūną; (4) keiksmažodį.
Kaip matyti, reklamoje atspindėta antroji reikšmė, kuri žinoma ir vartojama visoje Lietuvoje. „Jeigu kas sakosi esąs šunsnukis, matyt identifikuoja save su kuria jau minėta žodyno reikšme. Su antruoju formantu „snukis“ mūsų protėviai yra susikūrę ir daugiau pasakymų: kiaulasnukis, arkliasnukis ir t.t.“, pastebėjo buvusi Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė.
Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) direktoriaus Gintaro Šepučio nuomone, „reklama visada siekia išsiskirti, nes tam, kad ji suveiktų, visų pirmiausia, reikia, kad būtų pastebėta.
Galima būtų diskutuoti, ar pasirinktas būdas išsiskirti yra tinkamas, bet šitoje vietoje prasideda skonio dalykai. Reklamai kaip ir kinui reiktų taikyti tuos pačius meninius estetinius kriterijus ir normalu, kad kartais, kažkurios išraiškos priemonės kažkam nepatinka. Aš neįžiūriu jokio įžeidimo nei asilui, nei šuniui, nei tuo labiau kiaulei. Juk žmogaus su gyvulio galva simbolis ir reiškia ne daugiau kaip instinktų valdomą dvikoję būtybę, kuri atkreipia į save dėmesį tik atsiradus šiai metaforai“.
Brigita Kymantaitė, organizacijos „Pifas“ direktorė, iš esmės pritaria Gintaro Šepučio išsakytoms mintims: „Aš asmeniškai nemanau, kad tokia reklamos forma menkina ar žeminą šunis.
Į šią reklamą žiūriu per naudojamų žodžių prasmę, kuriuos dažnai vartojame savo kalboje, net nepagalvodami apie šunų, asilų ar kiaulių tiesioginį sugretinimą. Juk kai sakome „pasielgė kiauliškai“ turime galvoje, kad pasielgė negerai, negražiai, o kai sakome „šunsnukis“, tikrai negalvojame, kad pasielgė kaip šuo.
Mąstome, kad pasielgė niekšiškai. Manau kai kurie šunų augintojai tiesiog labai tiesiogiai pažiūrėjo į reklamos vizualą, kuriame aš neįžvelgčiau netgi jokios konkrečios šuns veislės. Man pavyzdžiui panašu, kad tai gali būti mastifo veislės šuo, teko skaityti komentarų, kad kietiems atrodė kitos veislės. Tai yra labai subjektyvu, tad nemanau, kad buvo menkinami tam tikros veislės šunys“ – mintimis dalinosi B. Kimantaitė.
„Įsiplieskusi diskusija atskleidė paradoksalią situaciją visuomenėje – dalinosi įžvalgomis Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė – „susirūpinta šunų reputacija, ignoruojant faktą, kad šunsnukis (o ne šuo) pavaizduotas šalia stipriai sumuštos moters, kurios gyvenimo tragedija lieka nepastebėta“.
Kas devintas Lietuvos policijoje registruojamas pranešimas yra dėl smurto artimoje aplinkoje. Absoliuti dauguma nukentėjusiųjų būna moterys. Kas antras Lietuvos gyventojas pažįsta prievartą patyrusią moterį savo šeimos ar artimų draugų rate. Per mėnesį nuo intymaus partnerio rankos žūva vidutiniškai 1-2 moterys. Per metus iš biudžeto atseikėjama virš pusantro milijardo eurų smurto lyties pagrindu pasekmėms šalinti.
