„Be jokios abejonės praėjusieji metai buvo didžiausių iššūkių laikotarpis aviacijos istorijoje, pandemija tikrai turės įtakos ir šių metų aviacijos rezultatams. Vis dėlto tyrimai rodo, kad paklausa kelionėms yra labai didelė, žmonių noras ir būtinybė keliauti niekur nedingo, tai leidžia prognozuoti pakankamai spartų atsigavimą, kuris, labai tikimės, viršys mūsų prognozes“, – pranešime sakė Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.
Vilniaus oro uoste pernai aptarnauta 1,3 mln. keleivių (74 proc. mažiau), Kauno oro uoste – 369 tūkst. (68 proc. mažiau), o Palangos oro uoste – 124 tūkst. keleivių (63 proc. mažiau), skelbia tris šalies oro uostus valdanti bendrovė.
Pandemijai sumažinus keleivių srautą, bendras per praėjusius metus siūlytų skirtingų krypčių skaičius oro uostuose mažėjo nežymiai – keleiviai galėjo rinktis iš 72 krypčių (2019 metais jų buvo 92). Vidutinis lėktuvo užpildymas siekė 55 procentus.
Pasak A. Stikliūno, didžiausios įtakos keleivinės aviacijos atsigavimui turės šiuo metu šalyse prasidedantis masinis vakcinavimas ir keliavimo ribojimų panaikinimas tarpvalstybiniu lygiu.
„Šiuo metu matome, kad atsigavimas gali prasidėti pavasario viduryje, todėl tam jau dabar aktyviai rengiamės visomis kryptimis, įtraukiant platų savo partnerių ratą“, – teigė A. Stikliūnas.
Pasaulyje išaugus poreikiui gabenti tarptautinius krovinius oro transportu, augusių elektroninės prekybos apimčių bei medicininių krovinių, pernai didėjo bendras krovinių srautas Lietuvos oro uostuose: krovinių skaičius pernai išaugo 16 proc. iki beveik 20 tūkst. tonų. Didžiausias – 70 proc. – augimas buvo Kauno oro uoste.
