Eglė Merkytė, Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Lietuva pradeda pusmetį truksiantį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Lietuvos pareigūnai bus atsakingi už vienos pagrindinių Bendrijos institucijų veiklą – teisės aktų leidybą ir Tarybos atstovavimą bendraujant su Europos Komisija ir Parlamentu. Pirmininkavimą perėmusi iš Airijos, sausį Lietuva jį perleis Graikijai.
Europos Sąjungos Tarybos pastate Briuselyje keičiasi šeimininkai. Pirmininkavimą baigusi Airija nukabina savo dekoracijas, jas keičia užrašai ir logotipas, skirti Lietuvos pirmininkavimui. Antradienį pagrindinėje Tarybos erdvėje, dabar tapusioje statybų aikštele, bus pakabinta lietuvių sukurta meninė instaliacija. Pasikeičiama ne tik atributika, bet ir karštosiomis kėdėmis – Airijos ambasadorius Taryboje pristatė pusmečio rezultatus ir perdavė žodį kolegai ambasadoriui iš Lietuvos.
„Iš pradžių kalbės ambasadorius Montgomery, ryšintis gražų Lietuvos pirmininkavimo kaklaraištį, jis pasakys kelis žodžius, ir perduos mikrofoną ambasadoriui Karobliui, kuris ryši ne tokį nuostabų, bet vis tiek gražų Airijos pirmininkavimo kaklaraištį“, – kalbėjo Airijos pirmininkavimo atstovė spaudai Deirdre Farrell.
„Pirmininkauti – tai reiškia dalyvauti niekada nesibaigiančiose lenktynėse, tik estafetės lazdelę perduodi vis kitai šaliai. Mums darbų paliko Kipras, o mes kai kuriuos svarbius klausimus perduosime Lietuvos kolegoms, kad jie juos užbaigtų. Pavyzdžiui, Lietuvai teks sutarti dėl teisės aktų, įgyvendinančių daugiametį biudžetą ir Sanglaudos politiką“, – sakė Airijos nuolatinis atstovas ES Rory Montgomery.
Lietuvos nuolatinis atstovas ES Raimundas Karoblis pabrėžė, kad mūsų šalis turės daugiau darbo nei ankstesnės valstybės, nes Europos Komisijos ir Parlamento kadencijoms einant į pabaigą, teks derėtis ir dėl gerokai didesnio nei įprasta teisės aktų skaičiaus, užbaigiant esminius teisėkūros darbus. Tačiau jis pažymėjo, kad per savo darbo pusmetį Airija pasiekė daug svarbių susitarimų.
„Ne paslaptis, kad iki paskutinės minutės meldėmės, kad jūs, airiai, susitartumėte dėl daugiamečio Europos Sąjungos biudžeto ir dėl reglamento, numatančio administracijos išlaidų mažinimą. Meldėmės ne dėl to, kad bijojome šių darbų, bet nesant susitarimo, tai būtų sugriovę pirmininkavimo tvarkaraštį ir atsiradę papildomų sunkumų“, – sakė R. Karoblis.
Pagrindinis dėmesys dabar, kai 28 valstybių blokas išgyvena krizę, teks ekonomikos augimo klausimams. Iš Lietuvos pirmiausia tikimasi naujo postūmio įgyvendinant sprendimus dėl finansų drausmės, kuriant Bankų sąjungą, sprendžiant nedarbo problemą bei skatinant Bendrijos konkurencingumą. Be šių tikslų, Lietuva kaip vieną pagrindinių savo prioritetų išsikėlė Rytų partnerystę.
„Lietuvai politiškai svarbi Rytų partnerystė. Ne paslaptis, kad šiai temai skirtas vadovų susitikimas lapkritį yra Lietuvos pirmininkavimo svarbiausias akcentas. Siekiame realių rezultatų su Ukraina, Moldova, Gruzija ir Armėnija“, – teigė R. Karoblis.
Vis dėlto labiau nei Lietuvos prioritetais, Briuselio žiniasklaida domėjosi, ką Lietuva mano apie galimą amerikiečių šnipinėjimą Europos Sąjungoje. Pirmininkaudama šalis turės daugiau darbo nei ankstesnės valstybės, nes baigiantis Komisijos ir Parlamento kadencijoms, teks derėtis dėl gerokai didesnio nei įprasta teisės aktų skaičiaus. Lietuva vertinama kaip itin gerai ir atsakingai pirmininkauti pasiruošusi valstybė, tačiau kai kurie baiminasi, kad jos atstovams gali pritrūkti patirties.
„Manau, kad patirtis galėtų būti pagrindinė kliūtis. Sugebėti organizuoti ir suvaldyti visas 28 valstybes – tai yra grynų gryniausia politika. Įtikinti visas 28 šalis susėsti prie stalo ir sutarti reikalauja diplomatinių ir politinių sugebėjimų. O patirtis ateina tai darant trečią, ketvirtą ar penktą kartą. Kitas dalykas – Lietuvos pirmininkavimui įsibėgėjus Vokietijoje vyks rinkimai. Ir iki jų niekas nieko rimto nenorės daryti“, – mano „Financial Times“ Briuselio skyriaus redaktorius Peteris Spiegelis.
Airijos pirmininkavimą Briuselio institucijos įvertino itin gerai, jiems pavyko pasiekti sutarimą su Europos Parlamentu dėl 7 metų biudžeto, žemės ūkio politikos, rasti kompromisą tarp šalių narių kuriant bankų gelbėjimo taisykles.
