VMU tai nustatė kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Aplinkos apsaugos departamento pareigūnais balandžio mėnesį atlikusi kasmetinius prevencinius reidus.
„Praėjusį sekmadienį skubėjome gesinti net keturių gaisrų, trys iš jų – miško. Galime pasidžiaugti, kad miškininkams ir ugniagesiams gelbėtojams greitai pavyksta lokalizuoti ir užgesinti gaisrus, jų plotai yra mažesni, nei praėjusiais metais“, – sakė VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
VMU duomenimis, šiemet iki balandžio 28 dienos Lietuvos miškuose užregistruoti 25 miško gaisrai 7,63 ha plote. 2024 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruoti trys miško gaisrai 0,21 ha plote.
Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei miškų pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, į gaisravietes buvo išvykę jau daugiau nei 63 kartus.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prognozuoja, kad balandžio 30 d. ir gegužės 1 d. daug kur bus antros ir trečios, vietomis, daugiausia Pietų Lietuvoje, ketvirtos klasės miškų gaisringumas.
Gaisrų priežastis
Dažniausia gaisrų kilimo priežastis – neatsakingas miško lankytojų elgesys. Miškininkai ragina važinėti tvarkingomis transporto priemonėmis, nemėtyti neužgesintų degtukų, nuorūkų, nepalikti miškuose stiklo šukių. Taip pat laužus kūrenti tik tam skirtose vietose, o užkurtą laužą nuolatos prižiūrėti bei išvykstant iš miško – užgesinti.
Viename degančio miško hektare žūva 6–7 mln. dirvožemyje gyvenančių mikroorganizmų: daugybė augalų, vabzdžių, smulkiųjų gyvūnų, perinčių paukščių. Gaisrų metu sunaikinami vertingi medynai, žoliniai augalai, smulkioji fauna ir flora, pakeičiama dirvožemio struktūra, teršiamas oras, sunaikinami estetinio pobūdžio elementai.
VMU organizuoja bendros valstybinės priešgaisrinių priemonių sistemos įgyvendinimą ir palaikymą visuose šalies miškuose, nepriklausomai jų nuosavybės formos. Pagal šią sistemą vykdomas miško gaisrų kilimo vietų stebėjimas, miško gaisrų gesinimas, miškuose atnaujinamos mineralizuotos juostos, įrengiami priešgaisriniai keliai, vandens paėmimo telkiniai, vykdoma švietėjiška veikla.
Kaip elgtis, pamačius gaisrą?
Užgesinti ugnį ir neleisti jai išplisti į didesnius plotus galima paprasčiausiomis priemonėmis: užplakant liepsną medžių šakomis, užtrypiant kojomis, užkasant žemėmis, užpilant vandeniu. Visgi, jei matote, kad ugnies įveikti nepavyks, nedelsiant skambinkite bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vietos miškininkams ir pasišalinkite ta kryptimi, iš kur pučia vėjas – nebėkite pavėjui!
Ant sausros slenksčio
Specialistai pastebi, kad drėgmės trūksta daug kur ir jau ilgai – pernai rudenį ir šiemet žiemą Lietuvoje sulaukėme mažiau kritulių nei vidutiniškai.
Vandens lygis nukritęs ir vandens telkiniuose, ir šuliniuose. Gilesniuose dirvos sluoksniuose sausringos sąlygos tęsiasi nuo pernai metų.
„Pagerėjimo nematyti, kadangi pavasariui atėjus ir toliau vyrauja sausi. Be to dėl buvusių labai šiltų ir saulėtų orų labai išaugo garavimas, todėl drėgmės deficitas dar labiau padidėjo“, – teigia meteorologas Gytis Valaika.
„Kiek anksčiau šį mėnesį smarkiai palijo, tačiau tik pavienėse šalies vietovėse, todėl apie atsigavimą šalies mastu neverta kalbėti“, – priduria jis.
Sinoptikai šią savaitę prognozuoja kritulius, tačiau negausius ir tik kai kur. Jeigu probleminiai regionai nesulauks lietaus, ateis sausra.
„Jei ir toliau nesulauksime gausių, visą šalį apimančių kritulių (o tokie kol kas neprognozuojami) po keleto savaičių išsivystys pavojinga, o pavieniuose šalies rajonuose gal net ir stichinė sausra (pagal oficialius sausringumo rodiklius)“, – komentuoja G. Valaika.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
