Lietuvoje veikiančios farmacijos kompanijos ir ligoninės įtariamos karteliniais susitarimais. Paaiškėjo, kad konkurso būdu perkamų tų pačių vaistų kainos skiriasi net iki 30 kartų, rašo „Kauno diena“.
Vien 2005 m. vaistams ir maisto produktams pirkti gydymo įstaigos neracionaliai išleido beveik 50 milijonų litų mokesčių mokėtojų pinigų. O per dešimt metų, kai gyventojai draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu, vėjais galėjo būti pradanginta keliskart didesnė suma.
Sveikatos apsaugos ministerijos Ekonominės veiklos kontrolės skyrius sveikatos apsaugos ministrui ir Seimo Antikorupcijos komisijai pateikė tyrimo išvadas, kurios kelia įtarimų, ar farmacijos kompanijos ir gydymo įstaigos nėra sudariusios kartelinių susitarimų.
Ministerijos specialistai apklausė 51 Lietuvos gydymo įstaigą. Tirta tik tai, ar jos racionaliai naudoja Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšas, už kurias perkami vaistai bei maisto produktai.
Ekonomistai aiškinosi, kokiomis kainomis ligoninės konkurso būdu pirko 50 pavadinimų medikamentų ir 40 pavadinimų maisto produktus.
Tyrimo išvadose įvardijama keliolika medikamentų, kurių kainų minimalios ir maksimalios ribos skiriasi nuo 2 iki 30 kartų.
Pavyzdžiui, preparatas „Diazepam“ konkurso būdu vienur buvo pirktas po 0,60 Lt, o kitur po 1,80 Lt. Tablečių „Glibenclamidum“ pakuotė vienur buvo pirkta po 1 Lt, o kitur – po 26,04 Lt. Ampules „Furosemidum“ vienos ligoninės pirko po 8,37 Lt, o kitos – po 28,56 Lt. Vienur už preparatą „Heparin“ buvo mokėta 4,79 Lt, o kitur per konkursą jis buvo nupirktas už 29,82 Lt.
Netgi magnio sulfato ampulių tokia pati pakuotė vienur kainavo 2,09 Lt, o kitur beveik 16 kartų brangiau – 32,14 Lt.
Ministerijos tyrimo išvados šokiravo Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Rimantą Joną Dagį, rašo „Kauno diena“. „Jei ketvirtadalį lėšų ligoninės naudoja neracionaliai, kyla klausimas, kam apskritai buvo naudinga sveikatos apsaugos reforma, - sakė jis. – Paslaugų kainos, kaip tikėtasi, pacientams neatpigo“.
R. Dagio nuomone, viešieji konkursai vaistams pirkti nėra skaidrūs. „Jei vaistų kainos skiriasi net iki 30 kartų, vadinasi, galimi susitarimai tarp farmacijos kompanijų, - tvirtino jis. – Neatmetu galimybės, kad jie galimi ir tarp kompanijų ir gydymo įstaigų“.
Pasak jo, šią prielaidą patvirtina ir kiti Sveikatos apsaugos ministerijos atlikto tyrimo rezultatai – juo didesnė gydymo įtaiga, tuo brangiau ji perka vaistus. Tai, pasak R. Dagio, visiškai neatitinka rinkos dėsnių, nes turėtų būti atvirkščiai.
Didžiausios Lietuvoje gydymo įstaigos yra Kauno medicinos universiteto klinikos ir Vilniaus universiteto Santariškių klinikos, primena „Kauno diena“.
