Kuo Klaipėda skiriasi nuo Vilniaus arba Kauno? Atsakymą kiekvienas iš mūsų galėtų pateikti akimirksniu. Taip, Klaipėda turi tiesioginį priėjimą prie jūros. Todėl neturėtų stebinti faktas, kad didžioji dalis pajūrio darbo rinkos orientuota į uosto veiklą.
Netipiškos specialybės
Jeigu kas nors pasakytų, kad, pavyzdžiui, Vilniuje darbdaviai graibstyte graibsto suvirintojus, galėtume sau leisti nusijuokti balsu. Tačiau klaipėdiečių verslininkų tokia tendencija nė kiek nenustebintų. Klaipėdos teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotoja Rima Ambrozaitė pasakojo, kad Klaipėdos mieste ir rajone (2014 metų vasario 26 dienos duomenimis) daugiausia laisvų darbo vietų registruota laivo metalinių konstrukcijų montuotojams (127), suvirintojams (74) bei tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojams (60).
„Šių profesijų atstovų Klaipėdos regione ieškoma daugiausia. Tokios tendencijos dominuoja gana ilgą laiką. Be abejo, darbdaviams reikia ir kitų profesijų specialistų. Darbo rinkoje taip pat gana paklausūs pardavimo vadybininkai, bendrosios praktikos slaugytojai“, – pasakojo R. Ambrozaitė.
Sezoniškumo mados
Darbų pasiūla uostamiestyje itin priklauso nuo metų laiko. Darbuotojų paklausa žiemos ir vasaros sezonais gerokai skiriasi.
„Klaipėdos skyriuje 2013 metų vasarą daugiausia laisvų darbo vietų sezoniniams darbams buvo registruota pardavėjams, virėjams bei darbininkams. 2013-ųjų gruodį ir 2014 metų sausį bei vasarį nemažai laisvų darbo vietų registruota jau minėtiems laivo metalinių konstrukcijų montuotojams ir suvirintojams. Taip pat ieškoma pardavėjų, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojų, pardavimo vadybininkų“, – sakė R. Ambrozaitė.
Darbuotojų lūkesčiai Įdomu, kad darbuotojų lūkesčiai gerokai skiriasi nuo darbdavių pageidavimų. Tad kokie darbai populiariausi tarp klaipėdiečių?
„Dažniausiai darbo biržoje užsiregistravę asmenys pageidauja dirbti administratoriais, paslaugų vadybininkais, pardavėjais konsultantais. Asmenys, kurių išsilavinimas žemesnis, prioritetą teikia pardavėjo, valytojo, sargo, pagalbinio darbininko darbui“, – pasakojo pašnekovė.
Uostamiestyje iš viso užregistruoti 11 558 bedarbiai (2014 metų vasario 1 dienos duomenimis), t. y. 974 bedarbiais mažiau nei 2013-ųjų vasario 1 dieną. Nedarbo lygis 2014 metų vasario 1 dieną siekė 8,7 proc., t. y. 0,7 proc. mažiau nei 2013-ųjų vasario 1 dieną.
„Situacija džiugina, nes šių metų sausį registruota mažiau bedarbių, tačiau daugiau laisvų darbo vietų. Todėl daugiau asmenų nukreipta į aktyvias darbo rinkos politikos priemones“, – apibendrino R. Ambrozaitė.
