Lietuvos kelių degradacija: daugiau nei trečdalis šalies kelių labai blogos būklės, todėl planuoja pokyčius

Automobilių kelių direkcijos vadovas tikina, kad šalies kelių tinklas degradavo. Statistika tai tik patvirtina – daugiau nei trečdalis Lietuvos kelių yra blogos arba labai blogos būklės. Valdžia ketina padėtį taisyti: keisti finansavimo tvarką, per dešimtmetį užbaigti žvyrkelių asfaltavimą, o artimiausiais metais baigti milžiniškus „Via Baltica“ ir Lietuvos gėda vadinamo kelio Vilnius–Utena remonto darbus.

Susisiekimo viceministras Julius Skačkauskas kalbėjo, kad Lietuvos kelių infrastruktūros išlaikymas, tenkantis vienam gyventojui, vienas didžiausių visoje Europos Sąjungoje. Pažymėjo, kad Lietuvoje vis trūksta lėšų kelių finansavimui, lėšos skiriamos nestabiliai, nors šalies kelių būklė blogėja.

„Turbūt pastebite, kad važiuojant automagistrale, nemažai tų lopų, tikrai yra kur gerinti tą situaciją“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje sakė J. Skačkauskas.

Pasak jo, 38 proc. Lietuvos kelių, o tai yra net 5976 kilometrų, neatitinka reikalavimų, jie laikomi blogos arba labai blogos būklės.

„Finansavimas [keliams] turi būti didinamas“, – įsitikinęs J. Skačkauskas.

„Visas kelių tinklas degradavo“, – pripažino Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Remigijus Lipkevičius.

Keis finansavimo tvarką

Ministerijos atstovas pažymėjo, kad ne vieną problemą kelia ir Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP). Pagal iki šiol galiojančią tvarką, likusios KPPP lėšos negali būti perkeliamos į kitus metus, pats pinigų skirstymas yra itin sudėtingas ir politizuotas.

„Ir sukelia daug nepagrįstų lūkesčių. <...> Šiais metais mes turėjome paraiškų 110 mln. eurų, bet pats rezervo dydis – tik 19 mln. eurų. Tai reiškia, kad tik kas šešta paraiška galėjo gauti finansavimą“, – pasakojo J. Skačkauskas.

Visgi daug problemų kelianti programa netrukus bus pakeista. Pasak J. Skačkausko, netrukus turėtų būti patvirtinta KPPP reforma. Ministerija siūlo įvesti finansavimo modelį, kai pinigai skiriami trijų metų periodui.

„Tai reiškia, kad savivaldybės, automobilių kelių direkcija galės skelbti projektus dviem metams į priekį, pasirašyti į priekį ir bus užtikrinta dėl finansavimo. Tokia galimybė, manau, svarbi, kas liečia didelius projektus, kurie yra tęstiniai, kurie vyksta kelis metus“, – aiškino jis.

J. Skačkauskas teigė, kad savivaldybės, norinčios gauti pinigų kelių tiesimui ir remontui, turės patvirtinti aiškią tvarką, kurioje bus numatyta finansuojamų projektų prioritetinė eilė, kuri turės būti skelbiama viešai.

Valstybei svarbiems vietinės reikšmės keliams bus skiriama iki 9 proc. programos lėšų.

„Mes apvažiavę regionus ir atlikę konsultacijas pamatėme, kad yra tokių situacijų, kai tranzitiniai keliai, kurie yra vietinės reikšmės keliai, jų savivaldybės negali finansiškai sutvarkyti, bet tie keliai svarbūs visai kelių sistemai“, – sakė J. Skačkauskas.

REKLAMA

Pasak jo, įgyvendinus reformą, kurią palaiminti turės Seimas, kiekvienai savivaldybei skiriamos lėšos kelių tiesimui ir remontui augs.

Per trejus metus ketina išasfaltuoti 500 kilometrų žvyrkelių

Kalbėdamas apie žvyrkelių asfaltavimą, J. Skačkauskas pažymėjo, kad Susisiekimo ministerija iki 2024 metų nusimačiusi išasfaltuoti beveik 500 kilometrų žvyrkelių, iš jų apie 120 kilometrų eina per gyvenvietes.

2021 m. ministerija planuoja išasfaltuoti 163 km, 2022 m. – 115 km, 2023 m. – 109,3 km, 2024 m. –109,5 km žvyrkelių. Palyginimui, 2006–2016 m. išasfaltuota 1387 km žvyrkelių, 2016–2020 m. – 1429 km žvyrkelių.

Jo teigimu, pagal turimus finansus planas kol kas yra toks, tačiau didėjant finansavimui, ministerija mato galimybių išasfaltuoti dar daugiau žvyrkelių.

Per dešimtmetį ketina išspręsti žvyrkelių problemą

„Mes manome, kad įgyvendinus šį planą, kuris yra ant mūsų stalo, neliktų žvyrkelių, kuriuos ekonomiškai racionalu finansuoti per gyvenvietes. [Žvyrkelių] liktų, bet tai būtų pavieniai namai ir tokie žvyrkeliai nėra būtini šiai dienai asfaltuoti“, – teigė J. Skačkauskas.

Pasak jo, žvelgiant ir į kitų šalių praktiką, pavyzdžiui, Skandinaviją, žvyrkelių asfaltavimas „neturi būti šimtaprocentinis“.

„Nes tikrai yra kelių, kurie eina per miškus, kur mažas intensyvumas, nėra gyvenamų teritorijų, jie turi likti žvyrkeliais. Tikimės, kad dešimties metų laikotarpyje žvyrkelių problemą <...> išspręsime. Visi žvyrkeliai, kurie ekonomiškai, socialine prasme turi būti išasfaltuoti, bus išasfaltuoti“, – dėstė J. Skačkauskas.

Koks „Via Baltica“, kelio Vilnius–Utena likimas?

J. Skačkauskas Ekonomikos komitete pristatė ir kaip sekasi pagrindinių šalies arterijų gerinimas ir tiesimas. Jis teigė, kad tikimasi, kad iki 2022 metų bus baigti „Via Baltica“ atkarpos Kaunas–Marijampolė–Suvalkai projektavimo darbai ir technika į kelio ruožus išvažiuos jau 2023 metais.

REKLAMA

„Kažkokių kliūčių, vėlavimų nematome“, – teigė viceministras.

J. Skačkauskas papasakojo ir kokia padėtis su kelio A14 Vilnius–Utena, kurį susisiekimo ministras Marius Skuodis yra pavadinęs „Lietuvos gėda“, remontu. Ministerijos atstovas teigė, kad viskas vyksta pagal nustatytą grafiką – iki 2024 metų planuojama sutvarkyti kelią iki Molėtų, o iki 2025 m. pabaigti likusią atkarpą nuo Molėtų iki Utenos.

Trečias svarbus projektas, kurio eigą pristatė viceministras, yra kelias nr.130 Kaunas–Prienai–Alytus. Anot jo, šiuo metu paskelbtas konkursas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams paslaugų atlikimo, vėliau bus pradėtas projektavimas.

„Tikimės, kad įvykdžius projektavimą, ranga galėtų būti 2024 m. viduryje ir šį ruožą užbaigtume 2025 m. pabaigoje arba 2026 m. pradžioje“, – sakė J. Skačkauskas.

Naujienų portalas tv3.lt kiek anksčiau rašė, kad EBPO Lietuvai pateikė 43 rekomendacijas kaip pagerinti padėtį aplinkosaugoje. Bene didžiausias dėmesys taršiausiam sektoriui šalyje – transportui. Valdžia svarsto, kaip be automobilio savo gyvenimo neįsivaizduojančius lietuvius iš jo išlaipinti. Savivaldybės tikina, kad viešojo transporto modernizavimui reikia skirti milžiniškų lėšų. Ekspertai pastebi, kad kartais be reikalo visa kaltė suverčiama paprastiems gyventojams, o modernus viešasis transportas nebūtinai yra atsakymas į visas iškylančias problemas.


Rašyti komentarą...
p
pas
2021-10-14 08:14:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
mus, padaro kelius, išleidžia milžiniškas lėšas, jau po metų kitų vėl taiso, va toje Lenkijoje vos tik vasarą šilčiau, iškart daugiasvorėm ar furom dieną draudžiama važiuoti, o pas mus visiems nusispjaututi ir važiuoja ir asfaltas nekokybiškas, ir darbus priima draugai
Atsakyti
-1

T
Tik Lietuvoj
2021-10-14 06:58:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vargas del proto.Lenkai visoj saly sutvarke ir tvarko kelius.O musu protai derina,sprendzia,analizuoja ir...i pievas
Atsakyti
-3

!
!!!
2021-10-14 08:29:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kol metro kaina bus kaip norvegijoje niekas nesikeis....... Norvegams uz ta kaina reikia kalna pragrezti ir tilta pastatyti, cia uz milijona su belarusu smelio papila, kelis akmenukus ir tapeto pavidale asfalta...... O projektuotojai privalomai turetu europoje uz savo pinigus prasukti milijona kilometru pries igaudami teise projektuoti......
Atsakyti
-5

SKAITYTI KOMENTARUS (20)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų