Lietuvos ambasadorė ES: apie pagalbą jau, atrodo, pamiršome

Koronavirusas – išbandymas ir Europos Sąjungos ekonomikai, ir valstybių narių solidarumui. Kaip Europa planuoja spręsti ir sprendžia mus visus užgriuvusias problemas?

Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius ir Lietuvos ambasadorė Europos Sąjungoje Jovita Neliupšienė.

Kaip Europos sąjungoje, kaip Briuselyje vertinami pasiekimai kovoje su koronavirusu? Ar pavyko suvaldyti epidemiją ir apskritai, galbūt tai traktuojama kaip nacionalinių valstybių reikalas pirmiausia?

Tai visą laiką, visos reakcijos yra ir valstybių, ir Europos Sąjungos reikalas. Viena vertus, tai, nuo ko prasidėjo visos priemonės – sienų uždarymas, tam tikros veiklos uždarymas, tai – nacionaliniai sprendimai. Europos Sąjunga šiuo atveju gali tik pateikti rekomendacijas. Kas yra ta Europos sąjunga? Tai esam mes, šalys narės.

Tai centralizuotai nebuvo kažkokių rimtų veiksmų kovojant su koronavirusu?

Centralizuotai buvo priimtas sprendimas skirti daugiau negu 500 milijardų eurų kovai su COVID-19 pandemija. Ir visų pirma, tai bus paskolos ir kitokia pagalba toms valstybėms, kurios su ja susiduria arba turi didžiausią poveikį. Tai vienas veiksmas, kitas veiksmas, tai – pagalba, kurią jau, atrodo, pamiršome, bet pirmosiomis savaitėmis beveik 600 tūkstančių europiečių buvo parvežta iš trečiųjų šalių.

Buvo bendra Europos Sąjungos paskata. Ir tas atsitiko ir su lietuviais. Dalis lietuvių grįžo dėl Lietuvos institucijų pagalbos, kita dalis dėl Europos Sąjungos šalių ir pačios ES, kaip institucijos pagalbos. O sienos yra nacionalinės kompetencijos klausimas, verslų vykdymas arba konkretaus atsako valdymas yra nacionalinės kompetencijos klausimas.

Europos Komisija yra išleidusi keletą rekomendacijų, kaip reikėtų elgtis, šiuo metu svarstomos rekomendacijos, kurios padėtų išeiti iš susidariusios situacijos žinoma, atsižvelgiant į nacionalines valstybių priemones. Galbūt kartais regionines, kartais labai individualias.

Koks yra tas išėjimo iš karantino bendras planas? Kada planuojama sienas atverti artimiausiu metu?

REKLAMA

Šiuo metu Komisija rengia bent keletą rekomendacijų. Pirmiausia, siūloma laikytis, atsižvelgti į pandemijos situaciją. Tai yra, kokia yra sveikatos sistemos būklė konkrečioje šalyje. Antras elementas – atsižvelgti į tai, kokia situacija regione. Ir kalbėtis su kaimynais, kaip galima būtų atidarinėti visų pirma vidaus sienas. Išorinių sienų Europos sąjungos Komisija tikriausiai rekomenduos dar pratęsti kuriam tai laikotarpiui, kol aplinkui Europos Sąjungą situacija dėl pandemijos pagerės. Tai vienas elementas.

Kitas elementas tikriausiai labiausiai laukiamas ir labiausiai diskutuojamas čia Briusely, tai vadinamas ekonomikos gaivinimo planas ir fondas. Tai tikimės, kad tas fondas tikrai bus pakankamai didelis, kad padėtų ekonomikoms visoj ES atsigauti. Ir kalbam visų pirma, apie paskolas, bet taip pat ir apie tam tikras kitas paramos formas, konkrečias lėšas ekonomikos gaivinimui. Sumos kol kas nežinomos, tai pasiūlymą Komisija ruošiasi pateikti kartu su finansinės perspektyvos daugiamečio ES biudžeto peržiūra.

Reikia tikėtis, kad kitą savaitę arba vėliausiai dar kitą savaitę mes turėsim ir tada kaip visada laukia dėl finansinių klausimų pakankamai intensyvios derybos. Reikia tikėtis, kad jos šį kartą bus trumpos.

Kalbant apie pinigus tie 500 milijardų jūsų minėti tai yra Europos stabilumo mechanizmo pinigai, ar kažkas kita? Ar Centrinio banko?

Viena dalis yra Europos centrinio banko, kita dalis – stabilumo mechanizmo pinigai. Taip pat yra dalis pinigų panaudojant ES biudžeto likučius ir dar viena dalis tai atlaisvintos sąlygos naudoti tuos likučius, kuriuos turi šalys narės savo nacionaliniuose vokuose ES biudžeto.

O pusantro trilijono fondas yra tas fondas, kurio labiausiai norėtų nukentėjusios nuo korona viruso šalys, pietų Europos šalys, bet atrodo, kad Vokietija ir Nyderlandai nelabai teigiamai žiūri į šitą dalyką, į šitą fondą. Ar pavyko susitarti?

REKLAMA

Dar kol kas laukiam Komisijos pasiūlymo konkretaus, kokios tai bus sumos sunku kol kas pasakyti, milijonas tikriausiai būtų mūsų visų noras ir svajonė, bet turėkim omeny, kad kalba eina ES kaip instituciją, kaip organizaciją, kuri turės skolintis tuos pinigus. Ir tada pasiskolinus dalį pinigų tuos pinigus multiplikuoti panaudojant ir privataus kapitalo lėšas, investuojant, kur reikia nacionalinio indėlio arba nacionalinio kofinansavimo. Tai taip tarsi pinigų turėtų atsirasti daugiau.

Kita dalis bus paprastosios paskolos, tai yra ES pasiskolins gerokai pigiau, nes tai yra didesnė institucija su geresniais skolinimosi reitingais ir toms šalims, kurių skolinimosi reitingai yra labai nebepalankūs rinkose galės pasiskolinti, perskolinti Komisija kitoms šalims.

Ir trečia dalis, kaip ir minėjau, vadinamieji grantai arba grynieji pinigai iš fondų, kurie, mes tikimės, bus kanalizuoti pagal panaudojimą pagal dabar egzistuojančias sanglaudos programas. Bus kuriama tikriausiai sveikatos programa. Taip pat Europos gelbėjimo, skubios pagalbos programa.

Visą pokalbį žiūrėkite video reportaže.


Rašyti komentarą...
?
???
2020-05-06 06:21:51
Pranešti apie netinkamą komentarą
Su tuo privaciu kapitalu...
G.Sorosas jau pasiule pagalba, kazkiek, tai trilijonu. Jeigu, nebus galimybiu laiku grazinti paskolos, tai uzteks ir palukanu, kol bus ivykdyta sutartis. Taip zydeliai susikraus sau visa Europa i kisenes. Lieka, tik tiketis, kad taip nebus.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų