Trečiadienį jaunimo etnokultūros ir etnofilosofijos klubas Devyniaragis ant Gedimino kapo kalno Vilniuje paminėjo Latvijos nepriklausomybės dieną. Senovinėmis apeigomis buvo pagerbta latvių tauta bei žuvę už Latvijos laisvę kovotojai.
1918 m. lapkričio 18 dieną Latvijos tautos taryba paskelbė Latvijos nepriklausomybę ir pirmąją vyriausybę suformuoti buvo pavesta Karliui Ulmaniui. Latvijai paskelbus nepriklausomybę sujudo Sovietų Rusija ir prasidėjo nepriklausomybės karas, kuris truko iki 1920 metų rugpjūčio 10 dienos, kai buvo pasirašyta taikos sutartis. Latviai su lietuviais ir bendrai, ir atskirai gynėsi nuo įvairių priešų – Sovietų Rusijos, Vokietijos, bermontininkų. Šios kovos – tai dramatiškas abiejų šalių istorijos laikotarpis, pagimdęs baltų tautų didvyrius ir abiems šalims iki šiol turintis didelę reikšmę.
Paminėti Latvijai svarbios datos susirinko saujelė patriotiškai nusiteikusio jaunimo iš Devyniaragio Romuvos. Užkūrus aukurą ir susikaupus buvo trumpai priminta Latvijos istorija, akcentuoti svarbiausi mūšiai Latvijos nepriklausomybės kovose bei tuometiniai Latvijos politiniai veikėjai, tarp jų ir vėliau autoritarinį valdymą įvedęs Karlis Ulmanis. „Mūsų praeitis yra panaši ir vieninga, ir taip, kaip gerbiam savo kovotojus už nepriklausomybę, taip palaikom ir latvių, nes mūsų protėviai yra tie patys baltai, ir Lietuva su Latvija visada palaikė viena kitą. Esame laisvi, nes protėviai buvo vieningi, todėl pagerbti svarbu ne tik savo šalies didvyrius, bet ir brolių latvių“ – sakė viena iš Devyniaragio bendruomenės įkūrėjų Vaiva Strikaitytė.
Vėliau buvo aukojama didiesiems baltų dievams – Gabijai, Žemynai ir Perkūnui. Aukojama buvo ne tik už žuvusius didvyrius, bet kartu linkima dabartinei Latvijos valstybei ištvermės ir vienybės, o taip pat prašoma dievų saugoti brolius latvius, visą jų tautą ir skatinti lietuvių bei latvių brolybę, kuri, pasak apeigų dalyvių, ir išgelbėjo baltus nuo visiško išnykimo. Aukodami dievams jaunuoliai siuntė ratu girą, pyragus ir duoną, Gabijos buvo prašoma pasisotinti druska ir grūdais.
Paklaustas, kodėl Lietuvoje švenčiama kaimyninės Latvijos nepriklausomybės diena, Devyniaragio Romuvos bendruomenės narys Mindaugas Valaitis paaiškino: „Latvijos nepriklausomybės dieną švenčiu todėl, kad latviai yra ne tik mūsų artimi kaimynai, bet ir kone broliai, to paties kraujo ir tų pačių šaknų, kilę iš to paties gyvybės lopšio. Juk mūsų Protėviai petys petin kovojo nuo nuo žilos senovės, kartu atmušė kryžininkų ordas, kartu kentė carinės Rusijos, jei mano istorinės žinios nemeluoja, SSRS priespaudą, kartu stovėjo Baltijos kely. Kadangi nepavyko nuvykti į Latviją ir sudalyvauti ten vykusiose šventėse, nusprendžiau šią dieną paminėti bent čia, Lietuvoje. Latvija latviams!“
Lietuvoje už Latvijos nepriklausomybę užkurtas aukuras ruseno apie valandą. Buvo tikimasi, kad saujelės lietuvių užžiebta liepsna sušildys brolių latvių širdis, primins jiems, kad jie nėra vieni, kad visai šalia yra seseriška valstybė. Ši bendra tautų kilmė – tai graži tradicija, kuri, kaip tikimasi, išliks ir ateityje.
Eglės Kleivaitės nuotr.
