Anot apklausos, 15-74 metų Lietuvos gyventojai, norėdami gauti teisinę pagalbą, dažniausiai kreipiasi į notarus. Mokamomis jų paslaugomis nurodė pasinaudoję 28 proc. gyventojų.
Net ketvirtadalis apklaustųjų teisinės pagalbos ieško tarp giminių, draugų ir pažįstamų, kurie buvo susidūrę su panašiomis teisinėmis problemomis. Tik 13 proc. per pastaruosius metus dėl teisinės konsultacijos kreipėsi į advokatus. Tiek pat apklaustųjų nurodė kreipęsi į miesto ar rajono policiją, 12 proc. - į pažįstamą teisininką, kuriam už paslaugas nereikėjo mokėti.
Tyrimas atskleidė, jog žmonės jaučiasi turį nepakankamai teisinių žinių. Daugelis norėtų daugiau informacijos teisiniais klausimais - tokį poreikį nurodė daugiau nei pusė apklausos dalyvių.
Dažniau teisinės informacijos trūksta moterims, vidurinės amžiaus grupės (30-49 metų) atstovams, gyventojams, kurių pajamos didesnės nei vidutinės (per 1,2 tūkst. litų), didmiesčių gyventojams, namų šeimininkėms, bedarbiams.
Ketvirtadalis respondentų atsakė, jog jiems pakanka teisinių žinių, bet jie norėtų gauti papildomos informacijos. Tik 7 proc. apklaustųjų nurodė, kad jiems visiškai pakanka teisinių žinių, todėl papildomos informacijos jiems nereikia.
Tyrimas rodo, kad gyventojai geriausiai vertina notarų darbą (64,7 proc.). Po to seka advokatai - jų darbą gerai įvertino 55 proc. respondentų, Teisingumo ministerija (49 proc.) bei Registrų centro padaliniai (48 proc.), savivaldybių teisės skyriai (43 proc.), teismai (41 proc.).
Tik trys iš dešimties apklaustųjų (31 proc.) palankiai vertina antstolių darbą. Net 40 proc. žmonių mano, kad jie dirba blogai.
REKLAMA
