Reportažą žiūrėkite:
Laimei ant Ukrainos pilietybę turinčių darbininkų užgriuvus dviejų metrų aukščio ir 25 tonas sveriančiai sienos konstrukcijai niekas nežuvo, tačiau statybininkai patyrė sunkių traumų. Pirminiais duomenimis į ligoninę skubiai išvežtiems ukrainiečiams diagnozuoti daugybiniai galvos bei kojų sužeidimai.
Į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams įtarimų sukėlė statybas vykdančios bendrovės pareiškimai. Iš pradžių jie esą sakę, jog sužalotieji – įmonės darbuotojai, vėliau tikino, jog nėra jų mate ir nežino, ką jie veikė statybvietėje. TV3 žinioms anonimais norėję likti greta dirbantys statybininkai pasakojo, jog daugiau nei pusę šį administracinį pastatą statančių žmonių – nelegalai.
Faktą, jog pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau užsieniečių ir ypač ukrainiečių dirba be jokių oficialių sutarčių, patvirtina ir darbo inspekcija. Jei pernai nustatyta 130 tokių atvejų, tai vien per pirmąjį 2018-ųjų pusmetį tokių atvejų jau dvigubai daugiau – 71. Ir tai skaičiai tik sugautų nelegalų. Teisės skyriaus patarėjas Aras Petrevičius atskleidžia, kokiais būdais darbdaviai bando nuslėpti, jog jų pavaldiniai yra nelegalai.
„Pateikia mums dokumentus iš Lenkijos, kad neva Lenkijos Respublikoje jie yra įdarbinti ir komandiruoti trumpai į Lietuvą. Aišku mes bandome tarptautiniu mastu aiškintis. Klausiame kolegų kas per įmonės, ar iš tikrųjų tie ukrainiečiai ar kiti piliečiai yra įdarbinti ir dažniausiai gauname neigiamus atsakymus“, – sakė teisės skyriaus patarėjas Aras Petrevičius.
Pastaraisiais metais Lietuvoje dirbantys užsieniečiai vis dažniau skundžiasi, jog darbdaviai laiku neatsiskaito ar moka mažesnes sumas nei sutarta. Darbo inspekcijos duris jie varsto kone kiekvieną savaitę. Net 80 procentų visų atvejų – iš statybų, likusieji viešojo maitinimo sektoriaus. Tačiau institucijų pagalbos ieškantys dažniausiai dirba su sutartimis. Nelegalai, anot ekspertų, kreipiasi tik pačiais kritiškiausiais atvejais – kuomet nebaisi net deportacija. „Jie nežino mūsų įstatymų, nežino kur yra ta darbo inspekcija, kur jiems kreiptis. Ateina tik tada, kai būna konkrečios problemos – pasamdo ir neatsiskaito ar išvaro“, – teigė A. Petrevičius.
Nors už nelegalų darbuotoją darbdaviui gresia baudos nuo tūkstančio iki 5 tūkstančių eurų, verslininkai to daryti nesibodi. Verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus tikina, kad vengdami mokesčių jie ne tik sutaupo, bet ir uždirba.
„Būna ir taip, kad darbuotojas sutaria su darbdaviu, kad jie nemokės mokesčių, o sutaupytas nelegaliu būdu lėšas jie tarpusavyje pasidalins“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
2017-aisiais palengvinus įvažiavimo į šalį bei užsieniečių įsidarbinimo Lietuvoje tvarką į šalį plūsta kaip niekada daug darbininkų iš trečiųjų šalių. Štai ukrainiečiams šiemet išduota dvigubai daugiau leidimų gyventi Lietuvoje nei pernai – 7500. O atvykusių su nacionaline darbo viza – kitaip tariant atvažiavusių tik laikinai padirbėti būrys yra dar didesnis. Tiesa daliai jų dėl įvairių pažeidimų – dažniausiai darbo santykių, tenka grįžti į tėvynę.
Dėl dviejų statybvietėje susižeidusių Ukrainos piliečių policija pradėjo ikiteisiminį tyrimą, jį kontroliuoja Vilniaus prokurorai.
