Dėl mažų produkcijos ir augančių energetinių išteklių kainų Lietuvoje sodininkystė praranda patrauklumą.

Martyno Vidzbelio nuotrauka

Pastaraisiais metais nusistovėjusi obuolių kaina šiemet šoktelėjo ne tik dėl šalnų, liūčių ir krušos sunaikinto derliaus, bet ir dėl gamtos stichijų nusiaubtų bei menkiau užderėjusių Lenkijos sodų.

Kruša sukapojo obuolius

Dar pavasarį sodininkai apgailestavo dėl šaltos žiemos padarytų nuostolių, kurie, jų skaičiavimais, siekė apie 6,5 mln. litų. Tai tik žala dėl žuvusių medelių.

Rudenį ūkininkai sumuoja ir derliaus praradimus. Jis šiemet beveik perpus mažesnis. Tam įtakos turėjo ir nušaldyti medeliai, ir kai kuriuos sodus nusiaubę škvalas bei kruša.

„Metai prasti, derlius menkas. Vieni daugiau nukentėjo nuo šalnų, kiti – nuo škvalo ir audrų. Pernai mes skynėme apie 4 000 tonų, o šiemet tik iki 2 000 tonų obuolių. Pastaruosius metus obuolių saugyk­los būdavo pilnutėlės, šiemet dalis jų liks tuščių. Panašiai ir kituose ūkiuose“, – sakė Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas, „Naradavos“ sodininkystės ūkio vadovas Aloyzas Grygalis.

Biržų rajono sodininkas Viktoras Rinkevičius tvirtino, kad liepos pabaigoje jų krašte praūžusi kruša stipriai apniokojo derlių. O žiemą iššalo apie 13 tūkst. derėti turėjusių medelių.

REKLAMA

„Tikėjomės priskinti 1 000 tonų obuolių, o turėsime tik trečdalį. Kruša tiesiog sukapojo dalį derliaus“, – apmaudavo 50 ha sodą turintis verslininkas V.Rinkevičius.

Anot A.Grygalio, šalčio padaryti nuostoliai dar atsilieps keletą metų. Vieni medeliai nudžiūvo iškart pavasarį, kiti pražus po metų ar dar kitų.

Kombainas užtikrina kokybę

Užderėjus mažesniam derliui, mažiau prireikia ir skynėjų. V.Rinkevičiaus sodininkystės ūkyje obuolius nuskinti padeda skynimo kombainas – vienintelis toks Baltijos šalyse.

Anot sodininko, kol derlius pasiekia saugyklas, daug obuolių susidaužo. Šią problemą biržietis išsprendė įsigijęs obuolių skynimo mašiną.

„Kombainas užtikrina gerą produkcijos kokybę, sumažėja žmogiškojo veiksnio įtaka. Be to, jis penkis kartus padidina darbo našumą“, – aiškino V.Rinkevičius.

Tačiau, pasak biržiečio sodininko, šis malonumas nepigus. Į obuolių skynimo kombainą investuoti dideli pinigai.

Kainos padvigubėjo

Mažesnį derlių skinantys sodininkai pripažįsta, kad netektį turėtų kažkiek kompensuoti dvigubai išaugusios obuolių kainos.

„Pastaruosius metus desertinius obuolius pardavinėjome beveik už dyką. Kai moderniose saugyklose išlaikytus obuolius pavasarį tenka parduoti po 0,70–0,80 Lt už kg, neatsiperka net savikaina“, – sakė „Naradavos“ sodininkystės ūkio direktorius A.Grygalis.

Dabar desertinių obuolių kilogramo kaina siekia apie pusantro lito ir daugiau. Anot A.Grygalio, obuolių kaina išaugo, tačiau ji nėra labai didelė.

„Vakarų Europoje obuolių kilogramas siekia 7 litus, tad mums sumokėti 2 litus ar daugiau už obuolius neturėtų būti brangu. Sovietmečiu degtinės puslitris kainavo 3 rublius, o obuoliai 1,5 rublio. Dabar už degtinę sumokame 20 litų, o už obuolių kilogramą – 80 centų. Tad kiekvienas renkasi“, – aiškino sodininkystės ūkio vadovas.

Šiemet keletą kartų išaugo ir krituolių kainos – nuo 0,10–0,12 Lt už kg iki 0,20–0,36 Lt už kg. Krituolius superka ir vietos supirkėjai, ir lenkai.

Sodininkai prognozuoja, kad pavasarį obuolių kaina turėtų dar labiau augti. „Tačiau per aukšta kaina nėra gerai visiems – ir vartotojams, ir augintojams. Kai žmonės neišgali nusipirkti obuolių, ne į naudą ir sodininkams. Bet gali atsitikti ir taip, kad kainas numuš atvežtiniai obuoliai“, – samprotavo A.Grygalis.

REKLAMA

Lietuviškiems obuoliams – grėsmė?

Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentas A.Grygalis pastebėjo, kad dėl mažų produkcijos ir augančių energetinių išteklių kainų sodininkystė tapo nepatraukli.

„Galime likti be lietuviškų obuolių. Sodininkystės plotai mažėja, kai kas meta šį verslą. Vienas ūkininkas išrovė jauną sodą. Vadinasi, sodininkystė nėra palankus užsiėmimas“, – samprotavo verslininkas V.Rinkevičius.

Anot sodininkų, sodų įveisimas ir sodininkystės infrastruktūros sukūrimas labai imlus investicijoms. Tuo atžvilgiu sodininkystė – viena brangiausių žemės ūkio šakų.

„Iš naujo nesiimčiau šio verslo. Į sodininkystę reikia daug investuoti, o investicijos atsiperka tik po 5–10 metų“, – aiškino biržietis.

Prieš Lietuvos narystę Europos Sąjungoje sodininkystės sektorius buvo remiamas iš šalies biudžeto. Buvo subsidijuojamas veislinės medžiagos įsigijimas. Tai paskatino nemažai ūkininkų sodinti naujus intensyvius sodus.


Rašyti komentarą...
s
siaulius
2010-09-28 12:43:01
Pranešti apie netinkamą komentarą
noretus savus obuolius valgyti, lenkiskas tikrai neprilygs lietuviskam..
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų