Nors dažnai mėgstama Lietuvą vadinti modernia, ar bent jau demokratiška valstybe, kaip rodo neseniai Žmogaus teisių stebėjimo instituto pristatytas tradicinį nepriklausomą žmogaus teisių situacijos Lietuvoje vertinimas „Žmogaus teisių įgyvendinimas Lietuvoje: 2009-2010“, situacija šalyje, kalbat apie žmogaus teises ne tik negerėja, bet atvirkščiai – blogėja.
Gegužės 26 d., BNS naujienų tarnybos spaudos konferencijų salėje vykusioje spaudos konferencijoje Žmogaus teisių instituto specialistai išsamiai pristatė žmogaus teisių situacijos Lietuvoje apžvalgą, parengtą remiantis tyrimais, valstybės institucijų, tarptautinių tarpvalstybinių bei nevyriausybinių organizacijų išvadomis, ekspertų konsultacijomis bei žiniasklaidos monitoringo duomenimis.
„Prieš dvejus metus, kai leidome paskutinę tokio pobūdžio apžvalgą, jau kalbėjome apie tiesioginį ryšį tarp emigracijos mastų ir žmogaus teisių situacijos. Išvykę žmonės negrįžta į Lietuvą, ne tik dėl investicijų stokos, bet ir dėl blogėjančios situacijos žmogaus teisių atžvilgiu. Šiuo metu Lietuvoje įsivyrauja ne tik nesirūpinimas žmogaus teisėmis, bet ir priešiškumas joms. Per paskutinius dvejus metus buvo užfiksuota nemažai politikų, jų patarėjų ir apžvalgininkų pasisakymų apie tai, kad „žmogaus teisės yra labai hiperbolizuojamos“, kad „žmogaus teisės priešpatatomos pareigoms šeimai, valstybei“, o „lygių galimybių sklaida yra pragaištinga Lietuvos tradicijoms“, – citavo politikų pasisakymų ištraukas ŽTSI direktorius Henrikas Mickevičius.
Kalbėdamas apie visuomenėje dideles diskusijas sukėlusius žmogaus teisių gynimo aspektus, H, Mickevičius minėjo nepilnamečių nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymą, siūlomą naują šeimos koncepciją ir jos įgyvendinimui kuriamą įstatymų paketą, kai kuriuo teisėkūros atvejus.
„Nepagarba žmogaus teisėms yra susijusi ir su politine praktika, nes viena partija dalyvavo rinkimuose su šūkiu „Be žydrų, juodų, raudonų ir taboro čigonų“. Tai lozungas, kuris rodo nepakantumą tam tikroms žmonių grupėms. Žmogaus teisių negerbiamas yra pastebimas ir teisėsaugos institucijų darbe – nacių simbolis teismo pripažintas tautinio paveldo simboliu, o šūkis iš radikalų lūpų „Lietuva – lietuviams“ teismuose suprantamas, kaip patriotinis šūkis. Baudžiamosiose bylose dėl neapykantos kurstymo teismai reikalauja labai aukšto įrodinėjimo standarto: jeigu žmogus nesutinka su jam pareikštu kaltinimu, tokią kaltę įrodyti yra labai sudėtinga“, – vardijo liūdnus pavyzdžius H. Mickevičius.
Pasak ŽTSI direktoriaus, neapykantos kultūra paplito į gatves ir jau net turime labai negatyvių „tradicijų“: „Pagrindine sostinės gatve – Gedimino prospektu Kovo 11-ąją žygiuojama su radikaliais šūkiais, jau reguliariai imtas švęsti Adolfo Hitlerio gimtadienis, daugėja antisemitinių išpuolių. Pagarba žmogaus teisėms Lietuvoje tapo nepopuliari“, – kalbėjo H. Mickevičius.
Anot koferencijos dalyvių, šiuo metu Lietuva yra vertybinėje kryžkelėje: „Reiktų paklausti savęs, ar sakydami, kad grįžtame į Europą, supratome, kur mes grįžtame ir ar suvokiame, kad demokratija be žmogaus teisių yra neįmanoma?“, – klausė H. Mickevičius.
Konferencijoje taip pat dalyvavo Žmogaus teisių stebėjimo instituto valdybos pirmininkas Dainius Pūras, valdybos narė Dalia Foigt-Norvaišienė, ir programų direktorė Dovilė Šakalienė.
Konferencijos metu daug dėmesio buvo skirta teismų sistemos sistemos veiklai ir akcentuota, kad mūsų šalyje esama nemažai atvejų, kai pažeidžiama žmogaus teisė į teisingą teismą, taip pat buvo kalbama apie dažnai mūsų šalyje pažeidžiamas neįgalių žmonių, vaikų ir įkalinimo įstaigose esančių asmenų teisės. Taip pat buvo užsiminta ir apie siūlomą operatyvinės veiklos įstatymą bei tai, kad kai kurių valstybinių institucijų veiklą, kurių iniciatyvos apsiriboja antspaudo padėjimu, bet realių darbų, kurie gerintų situaciją valstybėje.
