Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Poliklinikoje besilankanti 68-erių Ana pasakojo, kad stengiasi prisižiūrėti sveikatą. Ir eina į kiekvieną jai priklausančią prevencijos programą.
„Vis dėl to mes, moterys, turim rūpintis savo sveikata. Informacijos tikrai yra daug – ir šeimos gydytojai, ir slaugytojai visada informuoja, aš manau, kad paprasčiausiai čia yra paties žmogaus apsileidimas, kad neisiu ir viskas“, – sakė vilnietė Ana.
Sveikatą prevenciškai tikrinasi ir kiti kalbinti pacientai.
„Automatiškai yra žinutė, persiskaitau, užsiregistruoju ir tiek. Pas mane yra dėl ko aš einu ir turiu savo sveikata rūpintis, kad ji išaugtų“, – į dukrą rodydama kalbėjo vilnietė Erika.
„Porą savaičių atgal buvau Lazdynų ligoninėje ir pilnai praėjau tyrimus. – Ir kaip? – Ir viskas gerai. Jei nori gyventi, tai ir eisi tikrintis, o jei nenori – atsiprašau“, – aiškino vilnietis Valerijus.
Valstybinės ligonių kasos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad reguliariai sveikatą pagal prevencijos programas tikrinasi tik 36 proc. šalies gyventojų.
„Likusi dalis tiesiog nors ir žino, kad prevencinės programos yra ir kad turi tokia galimybę pasitikrinti, bet nepasitikrina ir nedidelė dalis apskritai gyventojų apie tai nežino“, – pasakojo Valstybinės ligonių kasos atstovė Jolanta Normantienė.
„Dėl krūties žinau, o dėl širdies tai ne...“ – minėjo vilnietė Liudmila.
O daugiau nei trečdalis tų, kurie nedalyvauja programose, nemato poreikio „ieškoti ligų“, jei jaučiasi gerai. Dar kiti apklaustieji kaip priežastį išskiria laiko stoką, motyvacijos ar paskatinimo trūkumą, baimę gauti neigiamus patikros rezultatus.
„Ne, saulute, ne. – Kodėl? – Todėl, kad esu sveika. Sveika ir sena esu. – Tai neinate pas gydytoją, kol nejaučiate jokių simptomų? – Žinoma, kad ne“, – sakė vilnietė Julija.
„Prostatą netikrinau dar. Širdį tikrinau, daugiau viskas, kol kas. Mes kitokie – kol visai neprispaus, tol mes nieko nedarome“, – pastebėjo vilnietis Leon.
Šiuo metu vykdomos penkios ligų prevencijos programos
Tam tikro amžiaus gyventojai gali nemokamai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio, krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio, taip pat dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau šeimos gydytojai pastebi, kad dažnai įkalbinti gyventojus dalyvauti – sudėtinga.
„Labai dažnai paskambinus vyksta derybos: „Na, gerai, aš atvyksiu, bet ne dabar, dar už kokio mėnesio“ ar panašiai“, – pasakojo Vilniaus rajono poliklinikos gydytojas Gintaras Urbonas.
„Būna pasakymas: „ai, čia ta sveikata nesirūpinau šitiek metų, buvau sveikas ir dabar būsiu sveikas, manęs jokie vėžiai, jokios širdies, kraujagyslių ligos niekas neims ir jūs čia man neaiškinkite“, – kalbėjo Centro poliklinikos šeimos gydytojas Irmantas Aleksa.
Pasak medikų, reguliari patikra padeda laiku pastebėti pirmuosius pavojus ir užkirsti kelią rimtesnėms sveikatos problemoms.
„Mes galime netgi paskaičiuoti preliminariai, kokia yra tikimybė, kad jį ištiks infarktas, insultas ar kažkokia kita komplikacija“, – pabrėžė G. Urbonas.
Prevencinės programos – nemokamos
„Jos gali padėti nustatyti labai ankstyvose stadijose – nulinėje arba pirmoje – tokius vėžius ir sėkmingai juos radikaliai pašalinti“, – aiškino I. Aleksa.
„Prevencinės programos yra kompensuojamos valstybės – jei pacientas yra draustas tam tikru periodiškumu galima tai daryti“, – teigė Šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva.
„Pernai metais iš fondo buvo apmokėta 53 mln. eurų būtent šitoms prevencinių programų paslaugoms apmokėti, o šiais metais numatyta skirti 59,5 milijono“, – sakė Valstybinės ligonių kasos atstovė Jolanta Normantienė.
O norėdami pasitikrinti, gyventojai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, prie kurios yra prisirašę. Arba atsakyti į šeimos gydytojo kvietimą.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
