Ekspertai jau seniai skambina pavojaus varpais, nes sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis (ŠKL) Lietuvoje yra epideminis – pagal rodiklius šalis velkasi Europos Sąjungos uodegoje.
Dalis žmonių vaistus perka „dėl akių“
Šią problemą aptariant Seimo Sveikatos reikalų komitete konservatorė Jurgita Sejonienė visų pirma atkreipė dėmesį į lietuvių vaistų vartojimo ypatumus. Nepaisant to, kad iš visų prevencinių programų pagal tikslinės grupės įsitraukimo skaičių ŠKL programa yra efektyviausia, jos manymu, tai, kodėl reali stebėsena gali neveikti, gerai iliustruoja viena socialiniame tinkle pasidalyta istorija.
„Prieš mane vaistinėje stovi faina senjorė: guvi, linksma, šneki. Sukinėdamasi kalba ir vaistininkei, ir man. Kadangi visokiausių tablečių jai išrašyta 4 mėnesiams, vaistininkė pasiteirauja, ar viską ims dabar.
Senjorė linkteli ir, pasiruošusi prekybos centro maišą, laukia. Pamačiusi keturias vienos rūšies dėžutes, ji truputėlį sutrinka: „Šitų aš negeriu. Čia nuo pulso? O jie nekompensuojami? Turiu mokėti?“ „Jums visi vaistai kompensuojami ir taip, šie retina pulsą. Reikia gerti po vieną tabletę ryte“, – kantriai aiškina vaistininkė.
Senjorės atsakymas mane „atjungė“: „Negersiu tikrai. Viskas man gerai: ir pulsas, ir spaudimas, tik kai nueinu pas daktarus, iškart abu šoka aukštyn. Bet gydytoja matys, jei nepirksiu? Tada tiek to, duokit visas“. Ir vaistai skrieja į prekybos centro maišą“, – istoriją perpasakojo Seimo narė.
Kaip dalijosi politikė, „nuo skrandžio“ ir raminamuosius vaistus senjorė paėmė, paaiškindama, kad prieš eidama pas daktarus ji išgeria „ir nuo pulso, ir raminamuosius“.
Pasak kardiologo Tomo Lapinsko, mitų dėl statinų vartojimo dar yra daug.
„O ryte atsibunda gerai pailsėjusi ir šutina į polikliniką. Kai vaistininkė ant prekystalio sukrauna krūvą dėžučių nuo cholesterolio, tos irgi dingsta maiše, palydimos komentaro: „Šitų irgi negeriu ir negersiu“.
Maišas puspilnis vaistų, o senjorė, sumokėjusi arti 20 eurų iš savo kišenės (o valstybė iš mūsų visų kišenės primokėjo dar kelis šimtus), dingsta pro duris. Gydytoja bus rami, nes sistemoje matys „pavyzdingą pacientę“. O kur dings maišas, pilnas chemijos? Ir kas atsakys už jos sveikatą, kai ištiks insultas ar infarktas?“ – istorija dalijosi J. Sejonienė.
Pasak jos, kiek pačiai pasitaiko užsukti į pacientų grupes socialiniuose tinkluose, akivaizdu, kad lietuviai yra tiesiog „susipykę“ su statinais. „Taip, dabar stebėsime e. receptą, bet ar tie duomenys tikrai atspindės, kaip pacientai reaguoja? Tai tas pasitikėjimo didinimas, man atrodo, labai svarbu, drausmingumo skatinimas laikytis gydymo režimo ir panašiai“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Kardiologas: mitų apie statinus dar daug
Lietuvos kardiologų draugijos prezidento prof. Tomo Lapinsko teigimu, mitų dėl statinų vartojimo dar yra daug. „Daug mokslinių tyrimų rodo, kad jie nesukelia tiek pašalinių poveikių, apie ką mes ir kalbame. Tačiau būna taip, kad kartais pacientas nebijo gerti grybų, kažkokios užpiltos žolės ar dar kažko, kas neturi jokių mokslinių įrodymų, bet statinų, kurie turi saugumo įrodymus, visgi bijo“, – svarstė gydytojas.
Kadangi statinų vartojimą lydi nevienareikšmiai vertinimai, Seimo narys Saulius Čaplinskas teiravosi, ar jau pajudėjo klausimas dėl modernesnių medikamentų kompensavimo.
„Šiandien dar neturime kompensuojamų naujausių statinų. Kada mums nepavyksta statinais ir ezetimibu pasiekti tikslinės cholesterolio koncentracijos, mūsų rankos dar yra surištos“, – konstatavo T. Lapinskas.
Jo pastebėjimu, apskritai tai, kaip drausmingai pacientai vartoja vaistus, labai priklauso ir nuo gydytojo santykio su pacientu: „B eto, vaistų vartojimas labai priklauso ir nuo to, kiek yra tų tablečių. Tai labai svarbu. Dėl rodiklių gydytojo kabinete tikrai pritariu, nes išties yra stresas, įtampa, kai pacientas atvyksta ir tiek pulsas, tiek kraujospūdis yra aukštesnis. Todėl ir vertiname jo atsineštą dienyną.“
Patekti pas gydytoją – lyg kryžiaus kelius nueiti
Posėdžio metu aptarta ir kita problemos pusė – didelės eilės sveikatos sistemoje ir laiku neužtikrinamas patekimas pas gydytojus specialistus. Ši problema ypač ryški regionuose.
Seimo nariai sakė sulaukiantys gausybės gyventojų skundų apie milžiniškas, mėnesiais trunkančias eiles net ir reabilitacijai po širdies operacijos gauti.
Pasak parlamentaro Remigijaus Žemaitaičio, jei prevencija, organizuojama šeimos gydytojo lygmenyje, veikia puikiai, jei prireikia jau rimtesnės pagalbos, žmonėms tenka nueiti kryžiaus kelius.
„Žmogus iš Kelmės, kad patektų į Kauno klinikas konsultacijai, (...) užtruko beveik šešis mėnesius, kol jis papuolė. (...) Kodėl niekas nekalba apie „žaliuosius koridorius“ būtent širdies ligomis sergančių žmonių patekimui. Tai čia, žinokite, yra problema. Jūs neįsivaizduojate, kas yra rajonuose.
Kitas dalykas, atvažiuoja specialistai į rajoną konsultuoti. Ketvirtadieniais priima 16 pacientų, kai rajone gyvena 25 tūkst. gyventojų. Nu tai tiesiog net neįmanoma. Tada šeimos gydytojas prevenciškai išrašo tų, kaip jūs sakote, tabletėlių ir [žmogus] maždaug bando važiuoti gyventi“, – kalbėjo Seimo narys.
SAM Asmens sveikatos departamento Specializuotos sveikatos priežiūros skyriaus patarėja Vilija Kondrotienė savo ruožtu priminė, kad prieš dvejus metus buvo patvirtintas kardiologijos ambulatorinių paslaugų teikimo aprašas, kuriame nustatytos būklės, kada pacientas turi patekti skubia tvarka pas gydytoją.
Seimo nariai sakė sulaukiantys gausybės gyventojų skundų apie milžiniškas, mėnesiais trunkančias eiles net ir jau reabilitacijai po širdies operacijos gauti.
„Tad mes visgi tikimės, kad šeimos gydytojai geba stratifikuoti tą riziką ir nukreipti skubiai tuos pacientus, kuriems būtina ta pagalba. Tie, kurie gali palaukti, turbūt ir galėtų palaukti, bet, suprantama, viskam reikia mokymų.
Dėl to esame numatę gana daug mokymų šeimos gydytojams būtent kaip atskirti šiuos atvejus, kurie yra reglamentuoti ir kurie yra skubūs“, – aiškino SAM specialistė.
Situacija regionuose labai netolygi
Pasidžiaugusi, kad ŠKL klasteriai veikia ir vyksta pokyčiai dėl prevencinės programos, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva paantrino, kad per dvi savaites ūmų pacientą nusiųsti kardiologo konsultacijai išties tampa iššūkiu.
„Ypač regionuose susiduriame su šia problema. Šeimos gydytojas parašo siuntimą, bet tikrai nėra stebukladarys, nesuranda vizito pas kardiologą, kad patektų per tas dvi savaites. Ši problema dar labiau išryškėja, kai pradedame kalbėti apie tai, kad nebus apmokamos virškvotinės paslaugos“, – pastebėjo ji.
Šeimos gydytoja atkreipė dėmesį, kad vis tik rezultatams pasiekti medikų neužtenka, reikia įtraukti ir kitas institucijas, švietimo įstaigas, socialinius partnerius, komunikacijos specialistus. Ji priminė, kad kai tokia komanda buvo suburta organizuojant privalomą vairuotojų sveikatos pasitikrinimą, per nepilnus metus pasitikrino 350 tūkst. žmonių.
Be to, kadangi dalyvavimas prevencinėse programose skirtinguose rajonuose yra labai netolygus, pavyzdžiui, Švenčionių rajone tesiekia vos kiek daugiau nei 19 proc., kai Kelmės rajone – beveik 51 proc., profesinės sąjungos atstovė verčiau siūlė daugiau orientuotis į regionines, o ne centralizuotas priemones: „Nereikėtų dėl vieno regiono problemų keisti visos sistemos. Jeigu yra problema regione, tai ten reikėtų akcentuoti dėmesį.“
Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Dalius Jatužis antrino, kad sveikatos apsaugos sektorius ir SAM vieni šių problemų išspręsti negali.
„Idėja ir yra tokia, kad būtent tik tarpsektorinis, tarpinstitucinis veikimas gali padėti. Tas pats, ką girdėjome apie sunkų patekimą pas gydytojus, tai, be abejonės, yra sunku, jeigu pas mus tris kartus daugiau sergančiųjų šiomis ligomis negu, pavyzdžiui, Suomijoje, taigi yra ligonių antplūdis. Tai reikėtų kaip tik dėti pastangas į prevenciją, sveikos gyvensenos ugdymą, sveikos gyvensenos kultūros ugdymą, kuris prasideda nuo mokyklos“, – sakė profesorius.
Popieriuje – viskas gražu, realiai – didelis mirtingumas?
Sveikatos apsaugos ministras Arnomedas Galdikas svarstė, kad ir visuomenės sveikatos biurai galėtų būti labiau įdarbinti.
„Lietuvoje turime viską užtikrinę – ir medikamentinį, ir neinvazinį gydymą, klasterius, bet mes neturime prevencijos, visuotinio visuomenės sveikatos biurų įsitraukimo. Gal jie galėtų padirbėti šituo klausimu, komunikuotų su pacientais. (...) Žmonių sveikatos raštingumas, ypač vyresnio amžiaus, tikrai yra gana miglotas“, – kalbėjo jis.
Seimo nariai negailėjo kritiškų pasakymų, kad viskas gerai neretai rodosi tik popieriuje. „Deklaruojame, kad Kauną galima laikyti kardiologijos meka, bet matome regiono rodiklius ir man kaip kaunietei dėl to yra gėda. Tai kur čia problema? Veikia tie klasteriai, bet nepasiekė eilinių gyventojų?
Tas pats galbūt ir kituose regionuose – popieriuje viskas atrodo labai gražu, bet realybėje turime didžiulį mirtingumą. Ar čia yra kažkokie įkainiai neadekvatūs, kaip ir diagnozuojame, bet gydymo nėra...“ – liūdną realybę konstatavo socialdemokratė Orinta Leiputė.
Neslėpdamas skepsio jai antrino ir S. Čaplinskas. „Atleiskite, netikiu. Kol kas netikiu ir nematau žingsnio, kad tikrai ministerijai prevencija yra prioritetas. Lygiai taip pat, mano manymu, visuomenės sveikatos grandis, visuomenės sveikatos departamentas yra per silpnas ministerijoje“, – tvirtino jis.
Planas, kaip išgelbėti daugiau gyvybių
Nors prevencinė ŠKL programa veikia jau 20 metų, konstatuojama, kad jos efektyvumas per mažas. Situacijai pakeisti užsimota iš peties. Kaip posėdžio metu pasakojo T. Lapinskas, Europos Komisija yra parengusi strateginį dokumentą – vadinamąjį saugių širdžių planą, kaip turėtume rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata.
„Pagrindiniai tikslai yra mažinti priešlaikinį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų, stiprinti prevenciją, ankstyvą diagnostiką, taip pat gerinti gydymą, priežiūrą ir reabilitaciją“, – sakė kardiologas.
Atsižvelgiant į šio dokumento gaires, rengiamas ir Nacionalinis širdies sveikatos planas. Jį pristatydama SAM atstovė V. Kondrotienė pasakojo, kad planas apima ne tik prevencines programas, klasterio veiklą, reabilitaciją, bet ir su ŠKL susijusių lėtinių ligų bei paveldimų, retų ligų valdymą.
Didelis dėmesys tenka tiek medikų, tiek visuomenės švietimui, sveikos gyvensenos įpročių ugdymui, tinkamos infrastruktūros plėtrai. „Visgi 74 proc. ligų yra susijusios su gyvenimo būdu ir aplinka. Bet dalis visgi priklauso ir nuo savalaikių bei efektyvių sveikatos priežiūros paslaugų, nes tai yra susiję su šeimos paveldimumu, amžiumi, lytimi. (...)
Aišku, tikėtis, kad gali būti panaikinti visi [žalingi] gyvenimo būdo veiksniai ir visi piliečiai sutiks lengvai pakeisti savo gyvenimo būdą ir gyventi tik sveikai, neturime didelių vilčių. Tačiau siekti, šviesti, plėsti šią sritį, taip mažinti naštą tai sveikatos priežiūros daliai – turime tokią viziją“, – kalbėjo SAM atstovė.
Ji pasakojo, kad tam tikrų pokyčių sistemoje sulaukti planuojama jau nuo birželio 1 d. „Klasterinėse paslaugose yra numatytas skaitmenizavimas, todėl galėsime matyti ne tik tai, kokiu greičiu pacientai gauna paslaugas, kiek jos efektyvios, (...) ar pacientai išleidžiami tinkamai, ar teisingai išrašomi vaistai, nes per elektroninius receptus galėsime matyti paties paciento gydymo kokybę.
Be to, dabar nėra tikslių duomenų, kiek kokiame regione yra pacientų, turinčių labai didelę ar mažą ŠKL riziką. Šiuo metu matomi tik dideli apsilankymų skaičiaus netolygumai. „Nuo birželio mėnesio bus paleistas įrankis, kuris prisidės prie jų mažinimo, yra numatytas kvietimo sugeneravimas pacientui, tad informuotumas padidės“, – pridūrė V. Kondrotienė.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
