Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Skrandžio vėžį išdavė 2 simptomai
Vilnietė Gražina prieš 8 metus, būdama šešiasdešimties išgyveno tikrą gyvenimo audrą – kovą su skrandžio vėžiu. Sunerimti privertė du neįprasti simptomai.
„Man prasidėjo naktiniai kosuliai, kažkoks lyg ir pykinimas, aš iš karto nuėjau pas šeimos gydytoją“, – pasakojo vilnietė Gražina Šeibokienė.
Iš šeimos gydytojo pas endokrinologą, iš jo – į Nacionalinį vėžio institutą. Čia nustatė pažengusį – trečios stadijos – vėžį.
„Buvo agresyvi forma, jeigu būtų pradelsta, turbūt aš čia nestovėčiau, nesidžiaugčiau gyvenimu“, – tikino Gražina.
Ištvėrusi chemoterapiją, operaciją, Gražina išmoko gyventi be skrandžio – valgo po 5-6 kartus per dieną, tik ne po daug.
„Aš suvalgau pusę kiaušinio, puodelį kavos išgeriu rytais, suvalgau aš košės porą šaukštų. Aš valgau absoliučiai viską, tik reikia gerai sukramtyti“, – teigė Gražina.
Skrandžio vėžio diagnozę išgirsta vis jaunesni
Kasmet skrandžio vėžio diagnozę Lietuvoje išgirsta apie 800 žmonių, o miršta net 600.
„Lietuvos statistika labai liūdna iš tikro Europos kontekste – apie 40 procentų per metus nustatomų skrandžių vėžių yra 3-4 stadijos“, – teigė Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro gydytojas Martynas Lukšta.
Dažniausiai skrandžio vėžio diagnozę išgirsta perkopę 50 metų, bet liga vis jaunėja, yra šia liga sergančių ir 25 metų pacientų. Skrandžio vėžys neturi išskirtinių požymių.
„Dažniausiai diskomfortas, skausmas po duobute, virškinimo kažkokie sutrikimai“, – teigė Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro gydytojas Martynas Lukšta.
Bet jeigu tas užsitęsia 3–4 savaites, reikėtų pasidaryti gastroskopiją. Paprastai sakant – ryti žarną. Bijantiems nemalonių pojūčių tyrimą galima daryti su pamigdymu. O sukelia šį vežį, anot gydytojų, sūrus, rūkytas, konservuotas maistas, stresas ir į organizmą patekusi Helicobacter pylori bakterija.
„Tai yra oralinis fekalinis kelias, reiškia išmatos turi patekti į maistą. Techniškai tai termiškai neapdorotas maistas“, – teigė Šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva.
„Ta bakterija sukelia skrandžio uždegimą, jis tampa lėtiniu, tada užsiveda tos visos onkologinės ląstelės“, – teigė Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centro gydytojas Martynas Lukšta.
Bakteriją per porą savaičių įveikia antibiotikų kursas.
Neskuba tirtis dėl storosios žarnos vėžio
O štai storosios žarnos vėžį įveikti sunkiau.
„Kasmet nustatoma apie 1700 naujų atvejų ir iš jų 800–900 miršta kasmet. Jeigu mes turime 4 stadiją, išgyvenamumas 5 metų tik 10–12 procentų, pirmos stadijos praktiškai šimtaprocentinis“, – teigė Chirurginės onkologijos centro vadovas Audrius Dulskas.
Tačiau dažniau žmonės į gydytojus kreipiasi, kai liga pasiekia 3–4 stadiją. Deja, dalis pacientų neskuba tirtis, nors nuo 50 iki 74 metų kas dvejus metus tą gali padaryti nemokamai.
„Apie trečdalis žmonių tų kvietimų negauna, kita dalis tų, kurie gauna kvietimus, ne iki galo supranta, ką su jais padaryti. Testai lieka neatlikti arba nenunešti pas gydytoją“, – teigė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Tikrinasi ir ne visi TV3 Žinių kalbinti praeiviai:
„Man visada gydytoja pasako, pasidarau, ką reikia.“
„Buvo problema, kurią po kažkiek metų pašalino, antrą kartą ėjau, pašalino ir viskas gerai.“
„Aš darausi netgi už savo pinigus kas metai, kas antrus metus už savo, nes saugiau.“
„Pirmąkart girdžiu, nesiskundžiu kol kas niekuo.“
„Turbūt vienas iš mitų yra, kad programa iš karto reiškia, kad tau kiš kažkokį vamzdelį į tiesiąją žarną, skausminga, tačiau tai yra mitas“, – patikino Chirurginės onkologijos centro vadovas Audrius Dulskas.
Būtina išsitirti išmatas
Pakanka ištirti išmatas, ar jose nėra kraujo.
„Kai tu pasakai, kad reikėtų atnešt išmatas, paciento būna didžiulės akys, tai kaip aš tą turėsiu padaryti, labai paprasta, pasituštinti ant vienkartinės lėkštutės, su vienkartiniu šaukšteliu įdėti išmatų gabaliuką į indelį ir atnešti, ir viskas“, – teigė Šeimos gydytojų profesinės sąjungos vadovė Alma Astafjeva.
„Iki 10 procentų jų būna teigiamų, vėlgi teigiamas nereiškia, kad tai vėžys. Iš tų 10 procentų turbūt dar mažiau nei 1 procentui ateina atsakymas, tad tai vėžys.“, – tikino Chirurginės onkologijos centro vadovas Audrius Dulskas.
Išsitiria dėl storosios žarnos vėžio tik keturi iš dešimties, kam priklauso pagal amžių.
„Dažnas atsako, kad neturiu laiko, dažnas atsako, kad skundų neturiu, vadinasi nesergu, čia antras mitas“, – patikino Chirurginės onkologijos centro vadovas Audrius Dulskas.
Baimė tikrintis dėl vėžio
Storosios žarnos vėžys iš gerybinių polipų vystosi nuo 5 iki 10 metų. Bloga žinia ta, kad šia liga serga vis jaunesni.
„Jau dabar iki 50 metų amžiaus grupėje žmonių šis vėžys dažniausia mirties priežastis“, – teigė Audrius Dulskas.
Į gydytojus reikia kreiptis, jei 3–4 savaites kamuoja neįprasti negalavimai – pavyzdžiui, pilvo pūtimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar pamačius pakitusias išmatas.
„Jeigu pamatom kraują, kartais būna raudonas, kartais gali būt labai juoda spalva, tai tie dalykai labai rimtas signalas ir jau čia nereikia nieko laukt“, – teigė Nacionalinio vėžio instituto direktorius Valdas Pečeliūnas.
„Tie žmonės, kurie gauna teigiamą testo atsakymą, jiems reiktų darytis kolonoskopiją, šioje vietoje laukimo eilės pakankamai ilgos, dalis žmonių neužsiregistruoja, pusę metų aš nelauksiu“, – teigė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos direktorė Neringa Čiakienė.
Net pusė ligonių, kuriems testas parodo slaptą kraujavimą, pasitikslinti diagnozės pas gydytojus nesikreipia – bijo kolonoskopijos arba išgirsti, kad serga vėžiu.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite straipsnio pradžioje.
