Mokslininkai nustatė, kad lietuviai – agresyviausi visoje Europoje. Vos ne kasdien Lietuvoje nužudomas žmogus. Panašiai mūsų tautiečiai elgiasi ir išvykę į užsienį.
Neseniai Didžiosios Britanijos miesto Ipsvičo teismas išnagrinėjo lietuvio Deivido Kupreščenkos (18 m.) baudžiamąją bylą, kurioje jaunuolis buvo kaltinamas pakistaniečio Džabero Ali (33 m.) nužudymu.
Nors teisiamasis tvirtino neturėjęs kėslų Dž. Ali užmušti, prisiekusieji (iš 10 tik 2 buvo prieš) nusprendė, jog D. Kupreščenka įvykdė tyčinę žmogžudystę, ir teismas skyrė jam kalėti iki gyvos galvos. Teisėjo sprendimu nuteistasis po 10 metų galės prašytis paleidžiamas į laisvę lygtinai.
Seksualiai priekabiavo
Ikiteisminio tyrimo nustatyta, jog šių metų sausio 17-ąją, apie ketvirtą valandą nakties, Džaberas Ali, girtas ir nešinas buteliu degtinės, atėjo pas D. Kupreščenką į namus. Tačiau šeimininkas ne tik jo neįsileido į namus, bet dargi nustūmė nuo laiptų, mušė ir spardė iki sąmonės netekimo. Galiausiai išvilko Dž. Ali į gatvę ir paliko.
Sumuštasis buvo skubiai nugabentas į ligoninę. Ten praleidęs 5 dienas, numirė.
Teisme D. Kupreščenka aiškino, esą Džabero nužudyti nenorėjęs, o mušęs, nes buvęs ant jo labai supykęs. Vaikinas teismui papasakojo, jog Dž. Ali į jo namus buvo atėjęs dar prieš Kalėdas ir, radęs jo draugę, kuri buvo septintą mėnesį nėščia, esą seksualiai prie jos priekabiavęs – reikalavęs lytinių santykių. Draugė nuo patirto streso neteko kūdikio.
Tačiau teismas, nors ir pripažinęs, kad byloje yra neatsakytų klausimų, sunkinančia aplinkybe laikė tai, jog D. Kupreščenka nusikaltimo padarymo metu buvo girtas.
Aukos giminės grasina
Nužudytojo giminės teigė, jog D. Kupreščenka meluoja. Pasak Dž. Ali artimųjų ir kaimynų, jis buvęs geras darbuotojas ir rūpestingas 5 vaikų tėvas. Į jo šermenis susirinko apie 1000 žmonių. Laidotuvės vyko Džabero gimtinėje Pakistane, į kurias pagerbti mirusiojo suėjo daugiau nei 1500 giminaičių bei draugų.
D. Kupreščenkos šeima, Anglijoje gyvenanti jau 7 metus, sūnaus neteisina, tačiau mano, jog nuosprendis – per griežtas.
Po sūnaus įvykdyto nusikaltimo Kupreščenkų šeima sulaukė grasinimų, jog visi būsiantys išpjauti. Policijos pareigūnai bandė tartis su pakistaniečių bendruomene, kad paliktų šeimą ramybėje, tačiau nepavyko. Tuomet tiek Kupreščenkų šeimai, tiek Deivido draugei buvo išnuomotas viešbutis ir uždrausta rodytis viešoje vietoje, per savaitę pasiūlyta susirasti naują gyvenamąją vietą. Tada jie, norėdami jaustis saugiai, išsikraustė net į kitą grafystę.
Kupreščenkos negalėjo dalyvauti ir teismo posėdžiuose. Jau pirmajame bylos nagrinėjime aukos artimieji, nepaisydami, jog vyksta teismas, rodė susidorojimo gestus ir garsiai šūkavo. Teisiamojo advokatai, palydėję D. Kupreščenkos tėvus iki automobilio, patarė dėl jų pačių saugumo daugiau į teismo posėdžius nevaikščioti.
Žmogžudystės – dėl pinigų
D. Kupreščenka nužudė iš keršto. Tačiau nusikaltimus mūsų tautiečiai užsieniuose daugiausiai įvykdo dėl pinigų. Vieni vagia automobilius, kiti – gabena narkotikus, treti – plėšia bankus.
Štai šių metų sausio pradžioje Čekijos Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį sprendimą žmogžudystės byloje. Atmetęs Arvydo Kumpaičio, kurį žemesnės instancijos teismas jau nuteisęs už lombardo darbuotojo nužudymą, skundą, paliko galioti 15 metų laisvės atėmimo bausmę.
2003-iųjų metų spalio 21 dieną mūrininku Čekijoje dirbęs A. Kumpaitis ir jo bendras Valerijus Vrublevskis sugalvojo apiplėšti lombardo parduotuvę. Atėję į lombardą, paprašė pardavėją atidaryti stalčių – neva nori apžiūrėti jiems patikusį daiktą. Kai pardavėjas pasilenkė, A. Kumpaitis 7 kartus smogė jam per galvą plaktuku … Aukai nuvirtus be gyvybės ženklų, plėšikai pagrobė pinigus, 35 mobiliuosius telefonus, automobilinį radiją, dujinį pistoletą ir kitų daiktų maždaug už 89 000 kronų (apie 11 000 litų).
V. Vrublevskis buvo nuteistas dar 2005 metais – gavo 14 su puse metų nelaisvės ir nuosprendžio neskundė, o A. Kumpaitis vis bandė suminkštinti teisėjų širdis. Vis dėlto surinkti įkalčiai buvo nepaneigiami.
Norėtų švelnesnės bausmės
Vis dar nerimsta ir dar vienas žmogžudys – Škotijoje už nužudymą nuteistas lietuvis Vitas Plytnikas (41 m.). Pernai kovo mėnesį jis kartu su kauniečiu Aleksandru Skirda (20 m.) žiauriai nužudė Škotijoje dirbusią alytiškę Jolantą B. (35 m.). Nupjautą moters galvą pajūryje aptiko žaisdami vaikai...
Tyrimo metu buvo nustatyta, jog žudikai auką prieš nužudydami kankino, smaugė, kol toji pasakė banko kortelės kodą. Po to V. Plytnikas ir A. Skirda supjaustė moters lavoną į gabalus, sudėjo į lagaminą bei plastikinius maišus ir išmetė į jūrą. Žudikai pasisavino moters uždirbtus pinigus – maždaug 38 000 litų.
Šių metų vasarį Edinburgo teismas abu nuteisė kalėti iki gyvos galvos su teise prašytis paleisti lygtinai: V. Plytnikui – po 28, o A. Skirdai – po 20 metų.
Abu vyrai nuosprendžius apskundė. Rugpjūčio mėnesį A. Skirdai bausmė buvo sušvelninta iki 18 metų. Teismas atsižvelgė į tai, kad jo parodymai buvo reikšmingi tiriant bylą.
V. Plytnikas iki šiol negali atleisti A. Skirdai, kam, girdi, šis jį įdavęs, ir grasina suorganizuosiąs jį nužudyti net kalėjime. Teismams rašinėdamas skundus, jis prašo bausmę sumažinti per pusę, nes esą tik padėjęs A. Skirdai paslėpti lavoną, o pats nežudęs.
Kaip tvirtina britų dienraštis „The Times“, 2001 metų birželį V. Plytnikas Vokietijoje jau buvo nuteistas 7 su puse metų laisvės atėmimo už žmogžudystę Štutgarte. Įsivėlęs į konfliktą dėl narkotikų, jis mirtinai subadė vyrą.
2005 metų sausį V. Plytnikas buvo deportuotas į Lietuvą. Vėliau su savo sugyventine bei pusantrų metų vaiku jis atvyko dirbti į Škotiją.
Beje, V. Plytnikas savo nusikaltėlio “karjerą” pradėjo būdamas dar nepilnametis. 1994 metais Alytaus rajono apylinkės teismas už vagystes iš butų ir turto sunaikinimą jam buvo atseikėjęs 4 metus belangės. Jau tuomet pareigūnai stebėjosi keistu jo polinkiu viską daužyti, pjaustyti. Mat įsibrovęs į svetimus butus V. Plytnikas daugiau daiktų sulaužydavo, sudaužydavo ar net, sukūręs vidury kambario laužą, sudegindavo, negu išsinešdavo.
Purvinas bankų plėšikas
Na o Eugenijus M. nieko neužmušė ir nesužeidė. Bet atvykęs iš Lietuvos į Vokietiją neva pasisvečiuoti, po muziejus nevaikščiojo. Pasiėmęs žaislinį pistoletą, jis drąsiai droždavo į nusižiūrėtą banką ar prekybos centrą, o ten atkišęs žaislą angliškai šaukdavo, kad darbuotojai tuoj pat klotų pinigus. Kartais pasisekdavo ir išsigandę banko tarnautojai atverdavo stalčius su pinigais, tačiau kiti nepasiduodavo apšepusio, purvino plėšiko bauginimams.
Vyrukas plėšti eidavo visai nesislėpdamas nuo vaizdo kamerų, nesimaskuodamas jokiais tam tikslui skirtais rūbais ar kauke. Bankų tarnautojai lengvai įsidėmėjo jo išvaizdą ir nešvarią aprangą, todėl paieškomasis gavo Murziaus pravardę.
Per 6 viešnagės savaites Murzius apiplėšė 8 bankus įvairiuose Vokietijos miestuose.
Policijos pareigūnai Eugenijų M. sulaikė oro uoste su 25 000 eurų kišenėje. Plėšikas buvo nusipirkęs bilietus į Rygą.
Tautiečiai, pas kuriuos jis buvo neva atvykęs pasisvečiuoti, apie Eugenijaus M. darbelius esą nieko nežinoję.
Šiuo metu plėšikas Murzius suimtas ir laukia teismo verdikto.
Aurelija Žutautienė
