Apie Izraelio ir Irano konfliktą, „Žinių radijas“ laidoje diskutuoja žurnalistas, esantis Izraelyje Liudas Dapkus ir litvakas, gyvenantis Tel Avive Tuvia Lazauskas.
Kaip išgyvenote, kaip situacija, kaip visuomenė reaguoja, kas vyksta?
T. Lazauskas: Išgirdau pavojaus signalą – pagalvojau, kad tai dėl to, jog jemenitai vėl paleido raketą – jie kasdien jas leidžia. Tačiau vėliau įsijungiau televiziją, pasirodė žinios, ir buvo pranešta, kad ne – reikia būti blinduotuose kambariuose, ten, kur yra apsauga, kur galima saugiai prisiglausti.
Beveik iki penktos valandos žiūrėjau naujienas, o dabar, prieš kelias valandas, pranešė, kad jau nebereikia būti saugumo kambariuose – galima išeiti, atsitraukti, tolti nuo jų.
Liudai, kaip pats sutikai šitas atakas prieš Iraną?
L. Dapkus: Supratau, visiškai pasiruošęs, nes buvo akivaizdu, kad tai įvyks per šią savaitę, nes Jungtinių Valstijų vyriausybė, kai įspėja, atitraukianti savo diplomatus, tai vadinasi, kad liko 24, 48 valandos.
Mes tikėjomės, kad spėsime per tas 24 valandas išvykti, tačiau mus užklupo pakeliui į oro uostą ir autobusas apsisuko, nes oro erdvė buvo uždaryta tuo metu, kai Izraelio naikintuvai baigė įveikinėti Irano oro erdvę ir paleido pirmąsias raketas į taikinius.
Vyko labai prasmingi susitikimai su Izraelio vyriausybės atstovais, mokslininkais ir kariškiais. Jie padėjo daug geriau suprasti tiek situaciją, tiek tą nuojautą, kad ilgai atidėliotas veiksmas visgi įvyks.
Derybos, kaip ir Ukrainos bei Rusijos atveju, iš esmės yra netikros, o Iranas – nesukalbamas. Su juo reikia kalbėtis visai kitaip, nei įsivaizduoja Trumpas.
Tai jūs buvote su žurnalistų grupe Izraelyje, Lietuvos žurnalistų grupe, ir ten dalyvaujate susitikimuose?
L. Dapkus: Kariškių, visokių valstybės atstovų, taip.
Tuvija, vis dėlto, Liudas sako, per daug nenustebino Amerikos ambasada, kai atitraukė diplomatus, o ar Izraelyje visuomenė nustebo dėl to, kas įvyko?
T. Lazauskas: Truputį nustebinta buvo, nors aš galvojau asmeniškai, kad čia bus sekmadienį, nes turėjo būti dar susitikimas tarp amerikiečių ir iraniečių, bet, kai darosi kariniai veiksmai, tai buvo neįspėjus nieko ir padaryta buvo gerai.
Tai reikėjo padaryti dar prieš 20 metų, kai tik pradėjo savo planą branduolinį. Ir pasaulis vis tęsė, o jie melavo ant tiek, kad prieš keletą dienų branduolinės organizacijos ginklų komisija nusprendė, kad jie apgavo visus, kad yra artimi pagaminimo ir pasiruošimo branduoliniam ginklui pilnai.
Ar buvo pažeista Irano branduolinė programa ir bombos kūrimo infrastruktūra? Buvo atakuoti priešraketinės gynybos objektai, taip pat – kai kurie su programa susiję taikiniai. Tačiau kiek realiai ši programa buvo sužalota – kol kas neaišku. Ką šiuo metu skelbia Izraelio kariuomenė? Kiek ši branduolinė programa galėjo būti paveikta ir kiek dar gali tęstis ši operacija?
L. Dapkus: Tai yra toks negrįžimo atgal taškas, nes faktiškai, kaip ir sakė kitas laidos pašnekovas, uždelstas sprendimas gerokai ir prisodrinimo procentas siekia apie 60. Kitaip tariant, liko mažiau negu 20 proc. iki tikslo pasiekimo.
Iranas turi apie 3000 balistinių raketų – jos bus užverstos ant galvos anksčiau ar vėliau Izraeliui, jeigu nesunaikins didžiosios dalies. Dauguma jų gali nešti branduolines galvutes, o Izraelis yra daugiau nei dukart mažesnis už Lietuvą, tai tokiai mažai šaliai būtų šachas ir matas.
Tai ta žinia apie branduolinių objektų naikinimą ir mokslininkų naikinimą yra tik viena medalio pusė, nes Izraelio valstybė, man atrodo, šiame etape yra supratusi, kad reikia tiesiog nukirsti gyvatei galvą.
Kitaip tariant, režimas, kuris laikosi jau 46 metus ant labai pasenusių ir reakcingų žmonių pažiūrų, galbūt susvyruos. Tokia viltis yra ir, kad jauni žmonės, kurie nėra tokie religingi arba pašėlę, galbūt kažkam ryšis.
Nors tai gali būti ir naivu, nes kai tave puola išorės priešas, tai visgi telkia, o ne nuteikia prieš tavo valdžią, kokia ji bebūtų.
T. Lazauskas: Reikia suprasti – mes nekariaujame su pačiais iraniečiais. Mes kovojame prieš režimą, kuris tarsi voratinklis remia terorą, finansuoja Hamas ir kitas teroristines grupuotes.
Jie bendradarbiauja su Putinu – vieni kitus palaiko, tai visiems žinoma. Teherane net stovi laikrodis, kuriame rodomas laikas, kiek liko Izraeliui gyvuoti. Į tai galima reaguoti juoku, galima ašaromis... Aš jau pats nežinau, kaip visa tai paaiškinti.
Kiek Izraely žmonių bijo Irano atsako? Kiek neramu dėl to, kaip gali sureaguoti?
Aišku, kad bijome. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad nėra hermetiškos apsaugos. Juk visada gali nutikti taip, kaip prieš mėnesį – kai jemenitų raketa praskriejo ir pataikė į oro uostą. Tai gali nutikti ir čia. Žinoma, kad gali, bet aš tikiuosi, kad ne – kad nieko neatsitiks.
Yra tokia nuomonė, kad Netanyahu tokiu būdu sprendžia savo politinės ateities ir karjeros išlikimo klausimus.
T. Lazauskas: Galbūt ir taip, bet dabar, kaip sakoma, viskas priklauso nuo aplinkybių. Dabar net 60 ar net 70 procentų Izraelio gyventojų nepritaria šiai vyriausybei. Ji – bloga, kraštutinė, ir man dėl jos gėda.
Aš net nustojau aiškinti draugams Lietuvoje ar Italijoje, kur dažnai važiuojame, kas vyksta mūsų šalyje. Man labai sunku tai paaiškinti, kai žmonės žiūri televizorių ir mato, kas ten rodoma.
Ši vyriausybė yra fundamentalistinė, tikiuosi, kad jie patys žlugs. O kaip demokratinėje šalyje – 2026-aisiais vyks rinkimai, ir mes juos išnešdinsime lauk.
Jūs nemėgstate Netanyahu, kaip didelė dalis Izraelio žmonių?
T. Lazauskas: Ne, pasakyčiau ir daugiau, bet esame eteryje.
Pilnos laidos klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
