Lietuva, kaip ir dar 70 pasaulio šalių, pasiūlė siųsti savo gelbėtojus į Japoniją. Norima nusiųsti 32 įvairių šalies institucijų ir įstaigų atstovus. (EPA–Eltos nuotr. )
Kelis kartus Japonijos atominėse elektrinėse nugriaudėję sprogimai privertė sunerimti ir Lietuvos gyventojus. Tačiau specialistai teigia, kad kol kas jokios realios grėsmės mūsų sveikatai nėra, o gelbėtojai tiesia pagalbos ranką katastrofų nusiaubtai Japonijai.
Specialistai sklaido nerimą
„Galime gyventojus nuraminti: šiuo metu jokios grėsmės jų sveikatai nėra, neužfi ksuota jokių pokyčių matuojant gamtinį jonizuojančiosios spinduliuotės foną. Žmonės gali ramiai gyventi įprastu ritmu. Apie bet kurią pasikeitusią situaciją gyventojus informuosime. Bus atlikti visi būtini veiksmai užtikrinant visuomenės sveikatą nuo galimo jonizuojančiosios spinduliuotės pavojaus“, – teigiama Lietuvos radiacinės saugos centro (RSC) pranešime.
Apie tai, kad stebi įvykius Japonijoje ir, jeigu kils pavojus, Lietuvos gyventojai bus perspėti, pranešė ir Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI). Jei vis dėlto radioaktyviosios dalelės pasieks mūsų šalį, bus atliekamas šių medžiagų pernašos modeliavimas, naudojant tam skirtą programą ARGOS. Esant taršos pavojui, gyventojai bus įspėti, kaip elgtis.
Pagal šiuo metu vyraujančią vėjo kryptį Japonijoje patekusios į aplinką radioaktyviosios medžiagos pirmiausia būtų nuneštos į Pietų Ameriką. Pasak specialistų, jei šios medžiagos Lietuvą ir pasiektų, praeitų daug laiko. Dėl sklaidos atmosferoje radioaktyvioji tarša labai sumažėtų, beveik iki neišmatuojamų dydžių.
Lietuva tiesia pagalbos ranką
Lietuva, kaip ir dar 70 pasaulio šalių, pasiūlė nusiųsti savo gelbėtojus į Japoniją. Norima nusiųsti 32 įvairių šalies institucijų ir įstaigų atstovus – 26 valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnus, 3 valstybės sienos apsaugos tarnybos kinologus su paieškos šunimis bei 3 Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos stoties medikus. Tačiau kol kas neaišku, kada jie išvyks, nes Lietuva neturi lėktuvo, galinčio nugabenti žmones į Japoniją.
Kad į nelaimės zoną būtų galima nugabenti 4 tonas gelbėjimo įrangos ir 10 dienų dirbti Honšiu saloje, tai kainuotų 140 tūkst. Lt, o kelionė privačia oro bendrove – dar 450 tūkst. Lt. Iš viso 10 dienų operacija kainuotų apie 600 tūkst. Lt. Komanda taip pat turi galimybę vykti kartu su kaimyninių šalių gelbėtojais (greičiausiai lietuviai būtų integruojami į lenkų, švedų arba suomių būrį). Dar viena galimybė – skristi Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų lėktuvais iki bazės, kurioje būtų formuojama jungtinė tarptautinės pagalbos komanda. Tačiau turint omenyje, kad Lietuvos kariuomenės oro pajėgos yra suplanavusios savo skrydžius keliems mėnesiams, jos gali neturėti galimybės nugabenti komandą.
„Dabar laukiame Japonijos patvirtinimo apie pagalbos poreikį, – sakė Tarptautinės pagalbos teikimo komandos vadovo pavaduotojas Henrikas Baldauskas. – Beje, Prancūzija ir Didžioji Britanija gali teikti pagalbą Japonijai, nes yra pasirašiusios su ja dvišales sutartis. Kadangi mūsų pagalbos apimtis nėra didelė, todėl vykstant į Japoniją mūsų komanda gali būti integruota į kitų valstybių tarptautinių komandų sudėtį.“
Pasak priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovo generolo Remigijaus Baniulio, padėtis Japonijoje rodo, kad pagalbos gali reikėti kelias savaites. Lietuvos gelbėtojai būtų siunčiami dviem savaitėms.
Nukentėjusių tautiečių nėra
Lietuvos ambasada Japonijoje neturi informacijos, kad per kovo 11 dieną vykusį žemės drebėjimą ir jo sukeltą cunamį būtų nukentėję mūsų šalies piliečiai. Tokijuje įsikūrusi Lietuvos ambasada atidžiai stebi padėtį šalyje ir palaiko ryšį su kompetentingomis Japonijos institucijomis.
Lietuvos piliečius, turinčius įtarimų, kad Japonijoje galėjo nukentėti jų artimieji, prašoma pranešti Užsienio reikalų ministerijai (el. paštu [email protected], telefonu +370 (5) 236 2444). Kadangi telefono ryšys Japonijoje šiuo metu yra labai apribotas, Lietuvos piliečiai, esantys Japonijoje, raginami registruotis ambasadoje.
Lietuvos ambasadoje Japonijoje yra užsiregistravę 154 Lietuvos piliečiai.
Vismantas Žuklevičius
