Briuselyje prasidėjusiuose viešuosiuose svarstymuose dėl totalitarinių režimų įvertinimo Europos Sąjungos lygiu Lietuva sieks Europos Komisijos pritarimo jos parengtam veiksmų planui, kaip ES šalyse įgyvendinti totalitarinių režimų nusikaltimų vertinimo procesą.
Lietuva siekia, kad, įvertinant totalitarinių režimų nusikaltimus, nuošaly nebūtų paliekamas stalinizmas.
„Tai nėra dar viena eilinė konferencija, tai yra didelio kelio Europos sąmonėje bei jos struktūrose pradžia. Briuselyje privalo būti įsteigtos institucijos, kurios įtvirtintų žinojimą apie totalitarinių režimų įvykdytus nusikaltimus, kad Europos padangėje tai nebepasikartotų“, - sakė Lietuvos derybų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu vadovas Seimo narys Emanuelis Zingeris.
Pasitelkęs Aleksandro Lukašenkos režimo valdomos Baltarusijos pavyzdį, jis pažymėjo, kad totalitarizmas Europoje - ne vien istorijos klausimas.
Pirmą sykį ES istorijoje vykstančius viešuosius svarstymus surengė komisaro Franco Frattini vadovaujamas Europos Komisijos generalinio teisingumo, laisvės ir saugumo direktoratas. Juose dalyvauja daugiau kaip 100 ekspertų.
2007 metais ES Teisingumo ir vidaus reikalų taryboje buvo svarstomas pamatinio sprendimo projektas, kuriame ES valstybėms narėms buvo numatyta pareiga kriminalizuoti nusikaltimus, susijusius su rasizmu ir ksenofobiją. Faktiškai šis projektas apėmė nacizmo nusikaltimus, nuošalyje paliekant stalinizmą.
Lietuva pernai balandį Liuksemburge vykusiame Teisingumo ir vidaus reikalų tarybos susitikime siekė, kad į Tarybos pamatinio sprendimo tekstą būtų įtrauktas ir Lietuvos pasiūlymas vienodai vertinti nacizmo ir stalinizmo nusikaltimus bei jų vertinimą įtraukti į pamatinį ES sprendimą dėl rasizmo ir ksenofobijos. To nepadarius, buvo nutarta surengti papildomus viešus europinius debatus šia tema.
1940 metais Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, vėliau vykstant Antrajam pasauliniam karui Lietuvos teritoriją užėmė nacistinė Vokietija, 1944-45 metais Raudonajai armijai iš Lietuvos išstūmus vokiečių kariuomenę Lietuva vėl priverstinai tapo viena Sovietų Sąjungos respublikų.
Nuo 1940 iki 1953 metų Lietuva dėl sovietų okupacinio režimo vykdytų trėmimų, žudynių, priverstinės emigracijos neteko iki trečdalio gyventojų. Pusę amžiaus - iki 1990 metų trukusios sovietinės okupacijos žalą Lietuva įvertino 80-čia milijardų litų.
