Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt
Šią savaitę išaiškėjo, kad Seimas ir prezidentė skirtingai vertina rusiškos propagandos ir dezinformacijos grėsmes Lietuvos saugumui. Seimas atmetė Prezidentės pateiktas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis buvo siūloma Lietuvoje transliuoti ne mažiau kaip 90 proc. televizijos programų oficialiomis Europos Sąjungos kalbomis, taip pat suteikti įgaliojimus Lietuvos radijo ir televizijos komisijai ne tik svarstyti transliavimo licencijos sustabdymą ar nutraukimą, bet ir skirti pinigines baudas.
Televizinė propaganda ateina iš išorės, o tuo pat metu pas mus, Lietuvoje, vykdomos įvairiausios rusiškos programos, į kurias įtraukiamas jaunimas, žurnalistai.
Tarp svarbiausių prezidentės siūlymų – suteikti daugiau galių Lietuvos radijo ir televizijos komisijai, kad už karo kurstymą, raginimus kėsintis į šalies suverenitetą atsakomybė tektų retransliuotojui, jam grėstų bauda, o pasikartojus gali būti sustabdyta licencija. Tačiau kai kuriuos Seimo narius suerzino siūlymas, kad pagrindiniuose programų paketuose rusiškos siektų tik dešimtadalį. Norintieji žiūrėti Maskvos propagandą, turėtų ją užsisakyti papildomai.
„Kodėl manoma, kad Lietuvos piliečiai asilai, ir žmonės nesugebės atsirinkti, kur skelbiamas melas, o kur tiesa“, – sako Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narė Birutė Vėsaitė.
Seimas įstatymo pataisas grąžino jų net nesvarstęs.
„Iš tikrųjų pakankamai veidmainiškas sprendimas, nes tada tiems Seimo nariams, kurie balsavo už atmetimą šito įstatymo, aš siūlyčiau nuimti ribojimus tabako reklamai, alkoholio reklamai – žmonės gi patys susipras, žmonės yra sąmoningi ir jiems nereikia nurodyti, kokią informaciją jie turėtų priimti arba nepriimti“, – teigia komunikacijos konsultantas Artūras Jonkus.
Ekspertai vienu balsu tvirtina, kad valstybė privalo turėti instrumentus, kad prireikus galėtų panaudoti savo informacinės erdvės gynybai. Prezidentės siūlytos įstatymo pataisos būtent tai ir numatė.
„Negalima palikti taip savieigai. Kai viskas vyksta Ukrainoje ir mus čia tik kartais užkabina, bet jeigu mus kabintų kiekvieną dieną, mes neturėtume jokių galimybių, jokių teisių stabdyti. Nors ir suprantam, kad taip yra, bet valios padaryti tą nėra“, – sako Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys dr. Mantas Martišius.
Panašu, kad šis Seimo sprendimas nudžiugino Kremliaus šeimininką. Penktadienį V. Putinas prabilo apie bandymus kai kuriose šalyse riboti informaciją.
„Su sparčiai besivystančia elektronine žiniasklaida ši sfera tampa ypač svarbus ir grėsmingas ginklas, kuriuo panorėjus galima manipuliuoti visuomenės sąmone. Šio laikotarpio ženklu tapo žiaurūs informaciniai karai ir kai kurių šalių bandymai nustatyti savo monopolį į tiesą“, – kalbėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Šią savaitę Lietuvos politikai sujudo kreiptis į prokurorus, kai susivokė, kad mūsų moksleiviai vežami į Rusijos sukarintas jaunimo stovyklas. Apie šias stovyklas LRT televizijos laida „Savaitė“ įspėjo prieš dvejus metus, ne kartą sakyta, kad „internacionaliuose“ būriuose mūsų vaikus treniruoja net rusų žvalgybos atsargos generolai. Tačiau šios stovyklos – ne vienintelė vieta, kur ateičiai sėjama „internacionalinė“ sėkla.
Uostamiesčio rusakalbių mokyklų moksleiviai jau ne pirmus metus susibūrę į „Tėvynės istorijos mėgėjų klubą“(KLIO), tačiau kuriai tėvynei čia diegiama meilė? Klubui vadovaująs istorijos mokytojas Andrejus Fominas ilgus metus buvo vienu iš Rusijos tėvynainių organizacijos lyderių. Jis – Rusijos vyriausybės finansuojamo žurnalo „Baltijskij mir“ bendraautorius. Galime tik nuspėti, kokias istorijos žinias šis mokytojas diegia jaunimui.
Marija Lariščeva – „Eurazijos medijos laboratorija“, dar vadinamos jaunųjų žurnalistų mokyklos prie „Litovskij Kurjer“ atstovė. Ji didžiuojasi galimybe semtis įgūdžių iš Rusijos profesionalų.
„Vien gegužę klubo atstovai dalyvavo tarptautiniuose renginiuose Jekaterinburge, Kurske, Kaune ir Maskvoje. Gavome Rosotrudničestvo vadovo Konstantino Kosačiovo kvietimą dalyvauti Kryme vyksiančiame didžiausiame 2014 m. medijų forume“, – pasakoja „Eurazijos medijos laboratorijos“ atstovė M. Lariščeva.
Lietuvos jaunieji žurnalistai kviečiami į tokius, kaip gegužę Sevastopolyje vykęs Eurazijos festivalis „Laimėjome kartu“. „Eurazijos medijos laboratorija“ vilioja Lietuvos moksleivius pažadais, kad jie įgis profesionalaus žurnalisto kvalifikaciją, tačiau kokią?
Jų mokytojas Anatolijus Ivanovas žinių sėmėsi Lvovo karinėje-politinėje mokykloje, dirbo Rusijos gynybos ministerijos leidinyje „Krasnaja zvezda“, Ramiojo vandenyno laivyne, 1994-siais išėjęs į atsargą atsidūrė Lietuvoje, čia tapo „Litovkskij kurjer“ vadovu.
Sutelkęs aplink save jaunimą, dabar A. Ivanovas kuria informacijos portalą, kils į kovą informaciniame kare, tačiau kieno pusėje?
„Tai bus galinga struktūra, atstovaujanti Rusų pasaulio interesams Lietuvoje, centras bus Vilniuje, o filialai Kaune, Klaipėdoje ir Visagine. Sakiau, kad prasidėjo, jau vyksta informacinis karas“, – teigia „Litovskij kurjer“ vyriausiasis redaktorius A. Ivanovas.
Šį kartą išvardijome tik nedidelę dalį programų, kurias vykdo „Rossotrudničestvo“, „Ruskij mir“ drauge su Rusijos ambasada Lietuvoje. Tad kas dar turi įvykti, kad Seimas pagaliau stotų savo valstybės, o ne kažkieno interesų gynimo pusėje?
